Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač – politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems žinomas, tačiau ne visai „skanias“ kurios nors reformos pasekmes. Šios Seimo kadencijos reformų pakete buvo tikrai daug reformų. Ir labai daug jų buvo įgyvendintos nutylint, nepasakant žmonėms tos visos iš anksto žinomos tiesos. Ylos jau lenda, ir sutapk tu man taip, iš visų maišų – vienu metu. Vienos ylos duria taip smarkiai, kad grasina vos ne antra violetine revoliucija. Kitos – lyg tos adatos bananuose. Jau rastos, jau išgąsdinusios, bet laimei, dar nei vieno nesužalojusios. Kol kas. O žmonių įtūžis auga, ir nutylėta tiesa bumerangais sugrįžta krentančiais reitingais, gresiančiomis interpeliacijomis, streikais ir šiaip visokiais nemalonumais.
Švietimo ir mokslo ministrė nebespėja gesinti gaisrų dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo. Kai kurios mokyklos streikuoja. Etatinis darbo apmokėjimas nuvylė per daug mokytojų. Kodėl? Tikrai ne todėl, kad etatinis darbo apmokėjimas būtų iš esmės visiškai blogas dalykas. Ne. Mokytojai nusivylė, nes etatinis darbo apmokėjimas jiems neatnešė to, ko jie tikėjosi – didesnių algų. Lūkestis, kad visi mokytojai dirbs pilnu etatu ir gaus didesnį darbo užmokestį su etatiniu apmokėjimu taip ir neišsipildė. Nutylėjus, kad darbo apmokėjimo formos pakeitimas visai nereiškia didesnės algos dydžio, bent jau daugumai, dabar tenka srėbti tokio nutylėjimo pasekmes.
Dideli nutylėjimai lygi ir nuo naujųjų įgyvendinamą mokesčių reformą. Nutylėta tiesa po mažą gabaliuką lenda į dienos šviesą. Pirmieji nutylėtos tiesos dozę gavo asmenys, užsiimantys savarankiška veikla. Sakė, jiems mokesčiai nesikeis, bet jie keisis absoliučiai visiems. Gerų naujienų pirmojo svarstymo metu pateikė Seimas – mokesčiai mažės. Bet išlindo ir dar vienas aspektas. Šįkart nutylėtą tiesą patyrė paramos gavėjai. Matematiškai perskaičiuojant tarifus, paramai skiriamas tarifas iš dabartinių dviejų procentų virsta 1,2. Asmenims, kurie mokės 20 procentų GPM, niekas nesikeičia. O štai tiems, kuriems lieka 15 procentų tarifas, jų asmeninė parama – mažės. Taigi, bendroje sumoje – mažės. Nepasakė, kai jungė Sodros įmokas? Nepasakė.
Visoms įstatymo pasekmėms, ir teigiamoms, ir neigiamoms, įvertinti, teisėkūroje yra skirtas Aiškinamasis raštas. Kaip taisyklė, neigiamos įstatymo pasekmės ten įvardijamos labai aptakiai, švelniai. Arba – nutylimos, arba netgi mėginamos parodyti kaip privalumas. Taip yra todėl, kad aiškinamąjį raštą rašo reformos iniciatoriai, įstatymo autoriai. Jei kažkuriame lygmenyje ir egzistuoja kritinis elementas, galutiniame variante jo nelieka.
Naujausia, labai iškalbinga viso šio proceso iliustracija tapo iš Žemės ūkio ministerijos nutekėjusi informacija apie tai, kad numatomas kainų mažinimo planas nepasieks tikslų, tai yra – nesumažins kainų. Premjeras šį nutekėjimo faktą apibūdino kaip visiems gerai pažįstamą amžiną biurokratijos nenorą dirbti. Tikrai, biurokratai mėgsta atsikalbinėti, bet ir jie, būna, pasako teisingų dalykų. Tad gal nereikia skubėti su vandeniu išpilti ir kūdikio? Bet jau vėlu, tad spėkite, koks „aiškinamasis raštas“ po tokių išankstinių premjero įvertinimų pasieks Vyriausybę? Teisingai manote – su žinota, bet nutylėta tiesa.
Ir tada bet kokios pertvarkos – ar pensijų, ar vaikų teisių, ar kainų mažinimo, ar vaistų piginimo, ar verslo kontrolės, ar bet kokios kitos pertvarkos – nutylėta tiesa, sugrįš. Sugrįš jau apaugusi baimėmis, nepasitikėjimu ir voš – per reitingus, ir per galvas – kituose rinkimuose.
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2018-11-22
