Tapybos parodą Pakuonio bibliotekoje pristatė pati autorė Živilė Avižienytė, dalyvaujant Pakuonio pagrindinės mokyklos dailės mokytojui Kęstučiui Grigoniui su aštuntos, kiek vėliau – ir dešimtos klasės mokiniais bei kitais menui neabejingais suaugusiaisiais.
Autorė, tapybos magistrė, yra baigusi Vilniaus dailės akademiją. Kilusi iš Strazdiškių. Dar besimokydama Jiezno vidurinėje mokykloje, pajuto potraukį menams apskritai, vėliau konkrečiai tapybai; piešimo ir tapybos kursus lankė pas pripažintą, jau a.a. dailininką Algį Skačkauską, kilusį iš Kašonių.
Kone dvi valandas autorė bendravo su mokiniais. Šie irgi pasirodė nepėsti, kartu su savo mokytoju tapytoją apipylė klausimais. Santūrių manierų Ž. Avižienytė labai atidžiai, išsamiai ir ramiai (kaip ir jos paveikslai) kalbėjo apie savo, kaip dailininkės, potyrius, kūrybos eigą.
Savo darbų stilių ji linkusi įvardyti kaip minimalizmą ir abstrakciją. Autorės darbai teikia žiūrėjimo malonumą, dvelkia vidine kultūra, juose galima pajusti ir tam tikros paslapties, mistikos elementų. Tai darbai, su kuriais visą laiką norėtųsi būti…
Kūrybai tapytoją ispiruoja gamta, kelionės, bet ne turistinės, o daug specifiškesnės, asmeniškesnės. Bet leiskime prabilti pačiai autorei:
„Man spalva – tai kalba, neturinti raidžių ir garsų, bet turinti vaizdinę galią perteikti plačią jausminę skalę. Spalva mano kūriniuose tampa svarbia išraiškos priemone, kurios dėka galiu išreikšti tai, kas tuo metu glūdi manyje. <…>Noriu palikti drobėje kaip žinutę žiūrovui apie save. Tokia drobė reikalauja iš žiūrovo panirimo į save, sulaikyto žvilgsnio; kiekvienas turi atrasti laiko stebėjimui ir sugebėti pamatyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio plika akimi nesimato.“
Smagu, kad jauna, įdomi ir perspektyvi autorė, kraštietė į savo kūrybinę biografiją bei grupinių ir personalinių parodų chronologiją įrašys ir Pakuonį.
Marytė Žaromskienė,
Pakuonio bibliotekos bibliotekininkė
