Vėl atsirado proga rašyti apie medžius, nes rudenį jie yra didžiausi darbininkai. Mėto lapus ir kitas vasarinės veiklos atliekas – giles, kaštonus ar visokios pobūdžio uogas ir kaip išmanydami teršia aplinką. Kad medžiai trukdo bet kokiu metų laiku, aš žinau. Dar vasaros pradžioje, pradėjus įrenginėti naujuosius atliekų konteinerius, teko dėl vieno medžio suremti liežuvius su savivaldybės vadovais. Konteineriai vis dar stovi nenaudojami, tad ir trukdyti galintis medis jiems grėsmės nekelia.
Kad medžiai teršia, aš irgi žinau. Būtent todėl pavasarį buvo iškirsti beržai prie atnaujinamo stadiono netoli Prienų sporto arenos. Po tokio akibrokšto, bijodama, kad panašus likimas neištiktų kitų medžių, ėmiausi globoti liepų alėjukę prie savo daugiabučio. Prisimenu, kaip ją sodino. 1994 metų vasara buvo labai karšta ir mano trejų metų sūnelis lakstė iš penkto aukšto su vandens kibiriukais laistyti medelius. Siūlyčiau ir kitiems daugiabučių gyventojams pasirinkti vieną ar kelis konkrečius medžius ir juos prižiūrėti. Juk retkarčiais pasimosikuoti grėbliu yra maloniau, nei sėdėti ant sofos ir skųstis platėjančiu liemeniu bei nugaros skausmais.
Kai dirbi pats, labiau imi gerbti kitų darbą. Sugrėbtus lapus operatyviai išvežė Prienų seniūnijos darbuotojai.
Ir, mano nuomone, Prienų seniūnijoje traktoriukas su normalia priekaba be darbo nestovėtų.
Jolita Stačiokaitė, Stadiono g. 26 namas
Taip ir turi būti – bendradarbiamas, geranoriškumas daug duoda. Nereikia įprasti, kad kažkas viską padarys. Privačių namų kiemuose seniūnijos darbuotojai juk negrėbia lapų, nekasa sniego ir panašiai