Vidmantas Venclovas
Spalio 7 d. Veiveriuose buvo paminėtas Skausmo kalnelio trisdešimtmetis. Kartu atidengta atminimo lenta dar su 9 partizanų pavardėmis, kurie žuvo kovodami už Lietuvos laisvę.
Skausmo kalnelio, nuo 2017 m. liepos 4 d. įtraukto į Kultūros vertybių registrą, istorija prasidėjo prieš tris dešimtmečius, kai jame buvo organizuota pirmoji talka ir pastatytas pirmasis kryžius (1988.04.08).
Dabar šioje vietoje ramybėje ilsisi 76 partizanų palaikai.
Kiekviena istorija siejama su konkrečiais žmonėmis. 1956 metų vasario 16-osios naktį Veiverių vidurinės mokyklos mokinys Albinas Pilypavičius iš Gyvių kaimo virš vietos, kur buvo užkasti partizanų palaikai, iškėlė trispalvę. Už tai buvo nuteistas 8 metus kalėti.
Skausmo kalnelio istorija – tai Dalytės Raslavičienės, kuri 1956 metais į Veiverius kartu su vyru Titu Raslavičiumi atvyko iš tremties vietos, istorija.
Galima drąsiai teigti, jog D. Raslavičienė yra Skausmo kalnelio vėliavnešė. Jos energijos ir iniciatyvos dėka į kalnelį buvo pernešti partizanų palaikai iš aplinkinių vietovių.
Skausmo kalnelyje palaidota urna ir su Prienų rajono garbės piliečio Antano Lukšos pelenais. Tai jau ketvirto iš keturių brolių Lukšų palaikai, kuriuos saugo Skausmo kalnelio žemelė.
Sekmadienio rytą, po šventų Mišių Veiverių bažnyčioje, Skausmo kalnelyje susirinko ne tik Veiverių bendruomenė, giminaičiai čia palaidotų partizanų, bet ir jaunieji šauliai iš įvairių Lietuvos kampelių, kurie būtent nuo šios vietos pradėjo savo žygį šio krašto partizanų keliais.
Skambėjo daug atsiminimų, buvo išsakyta daug padėkos žodžių ir pagrindinė mintis, kad būtina kalbėti ir atminti tuos žmonės, kurie kovojo už galimybę gyventi laisvoje šalyje.
