Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas atskleidė, kad šio sezono klubo biudžetas – 36 mln. litų.
Kauno miesto savivaldybės indėlis – 2,9 mln. litų – sudaro aštuonis procentus viso biudžeto. Savivaldybės parama procentine išraiška – viena mažiausių iš visų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų.
„Dabartinė situacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje tokia, kad krepšinio komanda, jei ji siekia rimtų tikslų, privalo turėti savivaldybės paramą“, – „BasketNews.lt“ portalui pareiškė Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys.
Jo tikinimu, Vilniaus miesto savivaldybės parama sudaro apie 25-30 proc. klubo biudžeto. Sausio mėnesį pranešta, kad „Lietuvos rytas“ šiemet iš savivaldybės sulauks 4 mln. litų paramos.
„Paramos dydis priklauso nuo miesto geranoriškumo ir dėmesio sportui“, – pabrėžė Purlys.
Andrius Kupčinskas
„Mes negyvename iliuzijų pasaulyje. Savivaldybė yra ne verslo įmonė, ji turi rūpintis viso miesto interesais. Tai ką, mums reikėtų neskirti pinigų kultūrai, komunaliniams poreikiams? Reikia įvertinti, kokį indėlį miestas pastaraisiais metais įdėjo į „Žalgirį“ ir areną. Mes kasmet komandai ir arenai skiriame 21 mln. Lt. Klubo savininkas tiek nėra įdėjęs.“
2013 m. vasario 8 d., 15min.lt.
Daug geranoriškumo „Žalgirio“ atžvilgiu Kauno miesto savivaldybė nerodo. Iš pradžių žadėjusi skirti 5 mln. litų, ji privačiam krepšinio klubui atrėžė 2,9 mln. litų.
Pernai tokioje pat situacijoje atsidūrė ir jau išnykusios Kauno „VIČI-Aistės“ – žadėję skirti pusę milijono, savivaldybės vadovai pervedė 100 tūkst. litų iš kurių klubas už savivaldybei priklausančios sporto halės nuomą sumokėjo net 84 tūkst.
„Savivaldybės parama paprastai būna viena svarbiausių, – sakė Klaipėdos „Neptūno“ klubo direktorius Osvaldas Kurauskas. – Kai žaidžiau „Neptūne“, pamenu, miesto pinigų laukdavome kaip išganymo.“
Dabar Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 500 tūkst. litų – sudaro apie trečdalį „Neptūno“ klubo biudžeto. Tačiau klubo vadovai prašo skirti papildomą milijoną, o savivaldybės sprendimas turėtų paaiškėti šį mėnesį.
Prienų miesto savivaldybė savo krepšinio klubą remia 150 tūkst. litų grynųjų pinigų ir taip pat apmoka išlaidas už salės nuomą. Tai sudaro apie 12-15 proc. „Prienų“ klubo biudžeto.
„Tai labai reikšmingas indėlis, – sakė „Prienų“ direktorius Aurimas Bartuška. – Garsiname miesto vardą, o savivaldybė mums padėdavo visus 20 metų. Mokesčių sumos būna didelės, tad savivaldybės galėtų bent grąžinti sumokėtų mokesčių dalis.“
Kėdainių miesto savivaldybės dotacija sudaro 25 proc. „Nevėžio“ biudžeto, o Utenos „Juventus“ klubas net pusę biudžeto pinigų gauna iš savivaldybės.
Kiek kitokia situacija Pasvalyje – turėdamas galingą rėmėją, „Pieno žvaigždžių“ koncerną, klubas nesiskundžia, kad savivaldybės lėšos sudaro apie 5 proc. biudžeto.
„Sporto salę gauname nemokamai, reikia įvertinti ir ją, – sakė „Pieno žvaigždžių“ klubo direktorius Arūnas Burkevičius. – Bet jei savivaldybė mūsų neremtų, nebankrutuotume. Esame privatus klubas ir labai nedejuojame.“
Tuo tarpu „Žalgirio“ klubo vadovai apie savo finansines problemas kalba garsiai, ir sulaukia kitų LKL klubų vadovų palaikymo.
„Kaip skauda „Žalgiriui“, taip skauda ir man dėl „Žalgirio“, – apmaudo neslėpė Bartuška.
„Žalgiris“ yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – įsitikinęs Kurauskas. – Visi pasaulyje žino, kas yra „Žalgiris“. Manau, jis kuria produktą ir pridėtinę vertę Lietuvai.“
„Jei mums savivaldybė pasakė, kiek skirs pinigų, tiek ir skiria, – pabrėžė „Juventus“ direktorė Nijolė Kuzmickienė. – Labai negražiai daro, jei pažadėjo ir neduoda“.
Šarūnas Mazalas
„BasketNews.lt“ korespondentas
