Vos ne kiekvienas pirmąją naujųjų metų dieną nutaria ką nors keisti savo gyvenime, kažkaip kitaip, nei pernai, dirbti, linksmintis, bendrauti. Kartais pažadai ir lieka pažadais, o kartais jie virsta svarbaus lūžio, gerų permainų pradžia.
Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Asta Keblikienė pasakoja, jog jau seniai buvo brandinama mintis į etnokultūrinę veiklą įtraukti kuo daugiau vaikų ir jaunimo. Idėja įgavo kūnišką pavidalą, kuomet vasarą Stakliškes aplankė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų ir dėstytojų ekspedicija. Jiems labai patiko kraštas ir žmonės, tačiau vieną jų, Jogintą Čepulį, užgimusi draugystė privertė čia sugrįžti atgal. Antrojo kurso studentas, pasak Astos, labai norėjo geriau pažinti unikalią Stakliškių krašto kultūrą, uždegti meile jai vietos žmones, skleisti sukauptas žinias. Tad štai jau beveik mėnuo jis – kultūros centro darbuotojas, atvažiuojantis čia iš Vilniaus ir buriantis aplink save jaunimą. Ir jam tai puikiai pavyksta, džiaugiasi Asta, nes etnografinį ansamblį panoro lankyti 14 vyresniųjų klasių mokinių, yra ir daugiau norinčių čia patekti jaunesniųjų. Reikėjo kitokio požiūrio, kitokio bendravimo su jaunimu, mano direktorė, ir Jogintui tai kuo puikiausiai pavyko. Tad jau planuojama išvyka į jaunimo renginį „Kelmo šokiai“ Kelmėje, kuriama programa, daug repetuojama.
Etnokultūros puoselėjimas – pagrindinė Stakliškių KLC veiklos kryptis, kuri sėkmingai plėtojama jauu daug metų. Tad nenuostabu, kad liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama Vidos Beliukevičienės, gavo kvietimą atvykti į respublikinę kapelų šventę „Grok, Jurgeli“, o jų uždegančius pasirodymus ne kartą stebėjo ir Dainų švenčių dalyviai bei žiūrovai, mūsų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse vykusių renginių publika.
Kiekvieni metai kupini darbų ir atradimų, tačiau ilgainiui daug kas pasimiršta, tampa lyg ir nebesvarbu. Peržvelgti tai, kas nuveikta ir pasiekta per paskutiniuoius penkerius metus, Stakliškių KLC darbuotojams padėjo jų užmojis dalyvauti Kultūros ministerijos rengiamame geriausio Lietuvos kultūros centro konkurse. Tiesa, anot direktorės, į konkursą einama ne su troškimu laimėti, bet su noru pasitikrinti save, pasilygiuoti į kitus, pamatyti ir išmokti. Tik taip ir galima pamatyti savo galimybes siekti didesnių tikslų ir kurti planus ateičiai.
