Gegužės 30 d. Kaune Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų bendruomene, surengė Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų tautybės Lietuvos karių pagerbimo renginį.
Iškilminga pagerbimo ceremonija vyko Kauno senamiestyje, A. Mapu gatvėje esančio pastato, kuriame 1937–1940 m. veikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. škilmingoje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Kauno karinės įgulos dalinių vadai, Garbės sargybos kuopos kariai, kauniečiai, Balbieriškio tolerancijos centro atstovai, miestelio pagrindinės mokyklos mokiniai Rasa Radžiūnaitė, Gabija Savickaitė.
Muzikine programa renginį pradėjo saksofonistas Michailas Javičius, Lietuvos himną giedojo operos solistas Rafailas Karpis.
Kalbėdamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pažymėjo, kad „Tarpukariu Lietuvos valstybės idėja patikėjo daug to meto žmonių, ne tik lietuvių. Galbūt jų motyvai ir buvo skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas vienodas – laisva Lietuva, kurioje visiems gera ir saugu gyventi“.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių gretose buvo įvairių tautybių žmonių. Vien žydų tautybės Lietuvos karių skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Iš Balbieriškio kilęs Volfas Kaganas vienintelis buvo apdovanotas dviem šiais apdovanojimais. Ženkliai žydai prisidėjo ir pinigais, aprūpindami Lietuvos kariuomenę maistu ir ginklais.
Tai liudija, kad žydų indėlis į Lietuvos gynybą buvo ženklus ir, kad jie yra verti didelės pagarbos.
„Dalyvauti renginyje, kur pagerbiami žydų kariai, kovoję už Lietuvos laisvę petys petin su broliais lietuviais, man yra didelė garbė, nes esu čia ir kaip Izraelio ambasadorius, ir kaip žydas, ir kaip atsargos karininkas“, – sakė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.
„Dėkoju už pripažinimą ir už ceremoniją, kuri čia vyksta. Noriu papasakoti savo istoriją. Mano proprosenelis dalyvavo mūšiuose prieš carinę Rusiją. Jis buvo gydytojas, baigęs Varšuvos universitetą. Gydė sukilėlius miškuose ir už tai buvo nubaustas caro kariuomenės. Ir šiandien mano pusbrolis tarnauja Lietuvoje, atstovaudamas JAV pajėgas. Aš labai didžiuojuosi, kad buvo ir yra žydai, kuriems Lietuvos Nepriklausomybė yra labai svarbi“, – ambasadoriui antrino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Po ceremonijos renginio dalyviai buvo pakviesti dalyvauti Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusioje diskusijoje tema „Lietuvos žydų indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės kovas“ ir Lietuvos Karinių oro pajėgų orkestro koncerte.
„Žydai Lietuvą laikė savo valstybe, rūpinosi ja ir kuomet atėjo sunkus metas. Ne vienas jų tuomet tapo Lietuvos savanoriu“, – pradėdamas diskusiją sakė jos moderatorius, karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Renginyje pasisakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus tyrinėtoja dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai.
Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų tautybės Lietuvos karių pagerbimo renginys yra vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui paminėti skirtų Krašto apsaugos sistemos organizuojamų renginių.
Pagal LRT informaciją parengė
renginio dalyvis, Balbieriškio tolerancijos centro vadovas V. R. Sidaravičius.
