Nusprendus statyti šiltnamį neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, pirkti surenkamą ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Taigi, priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtinas nekilnojamiesiems (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.
Jeigu šiltnamį perkeliant į kitą vietą reikėtų jį išardyti į atskiras sudedamąsias dalis (medines, metalines konstrukcijas ir pan.), toks daiktas prarastų savo, kaip pagalbinio ūkio paskirties pastato, paskirtį (ir vertę) ir būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu (statiniu), kurio statybai būtų keliami toliau nurodyti reikalavimai.
Iki 80 kv. m ploto ir iki 5 m aukščio šiltnamis priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kurių projektas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomi tik išskirtiniais atvejais statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurorte, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje bei magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje, esančioje 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Kitais atvejais I grupės nesudėtingojo statinio SLD neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu. Didesnių matmenų šiltnamiai, įvertinus konstrukcijų sudėtingumą, būtų priskirtini neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams, kuriuos norint statyti visais atvejais privalomas projektas ir SLD.
Statant šiltnamį arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet ne arčiau kaip 1 m, kai pastato bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, arba statant pastatą arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos privalomas rašytinis kaimyno sutikimas. Sodo sklypo kaimyno rašytinis sutikimas būtų privalomas norint šiltnamį statyti mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Šiltnamis be pamatų, kurio nereikėtų išardyti į atskiras sudedamąsias dalis norint perkelti į kitą vietą, laikytinas kilnojamuoju daiktu. Šiuo atveju nebūtų taikomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai.
Svarbu ir tai, kad žemės savininkams ir kitiems naudotojams privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos – savo žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
www.vtpsi.lt informacija
