Birštono gimnazijos skaitykloje eksponuojama paveikslų ir portretų paroda „Atradimų laikas“. Viena iš jos sumanytojų ir organizatorių Marijampolės SMC lietuvių kalbos mokytoja V. Tabarienė rašo:
„Niekada dar nebuvau taip susimąsčiusi ir anksčiau nesupratau, kokie esame skirtingi ir kaip kiekvienam mūsų sėkmė skirtingai reiškia. Vieniems sėkmė – solidi alga, tretiems – ramybė sieloje, dar kitiems – suprasti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Nuo mūsų pačių požiūrio, veiksmų, patirties priklauso, kokį gyvenimą mes kuriame: laimingą, piktą, nuviliantį, įdomų, nuobodų, beprasmį ar sėkmingą. O kokį gyvenimą galima gyventi, kurti terpėje, kurioje, rodos, nėra šansų išlikti žmogumi, tai yra Pataisos namuose? Bet jei tavo sėkmė yra prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už padarytas klaidas ir suvokti, kad niekingas gyvenimo būdas veda NIEKUR link, galima drąsiai teigti, kad ir čia įmanoma tobulėti ir nelikti prie to pirmykščio žmogaus, kuriam negalioja įstatymai. Yra daug nuomonių, kad šioje įstaigoje kalinčių žmonių neverta traukti į dienos šviesą, nėra reikalo pastebėti jų pozityvaus elgesio, besikeičiančio į gerąją pusę, darbų, bet smerkti ir teisti visada lengviau nei pabandyti suprasti. Stengiuosi tą daryti. Juk reikia kažkokio starto, pradžios ir geriems darbams. Reikia pabandyti, nors neįmanoma visuose gyvenimo aspektuose įvesti šimtaprocentinės kontrolės, tad reikia mokytis ištverti apatiškumą, nežinomybę, smerkimą kažkaip…“
Ši paroda keliauja per Lietuvą ir, kaip jau sakiau, pasiekė Birštoną. Mokytoja V. Tabarienė dalijasi mintimis:
„Parodoje, kuri vyko rugsėjo mėnesį Druskininkuose, lankėsi ir lietuviškasis Šerlokas Holmsas – prof. Liudas Mažylis. Dabar paroda, papildyta darbais, veikia Birštono gimnazijoje. Labai smagu, kad prie Nerijaus Moncevičiaus prisidėjo ir kitas Marijampolės PN dailės studijos narys Ričardas Gruodis. Pasak Ričardo, pirmieji „tepliojimai“ prasidėjo pieštukais, pastebėjus pačiam ir kitiems, kad moku valdyti piešimo priemones, užsiėmiau šia veikla rimčiau. Šiandien džiaugiuosi tai darydamas ir kiekvieną darbą baigiant – pasidaro liūdna… Man piešimas kaip terapija, kuri atpalaiduoja, leidžia susikaupti, o ištikimiausia gerbėja ir mūza – Žmona Simona.
Džiugu, kad pataisos namų administracija sudaro galimybes išlikti žmogumi ir užsiimti prasminga veikla. Veikla, kuri nuteistajam padės gyventi išėjus į laisvę ir kas galėtų paneigti, kad šių žmonių nemedžios kultūrinės laidos žurnalistai, norėdami paimti interviu. O patikėję žmogaus pasikeitimais į gerąją pusę būsime mes ir tokiu būdu galėsime girtis, jog atlikome labai didelį žygdarbį suteikdami žmonėms viltį – tapti žmogumi, tikėti, svajoti ir kurti. Taigi, esame skirtingi, skirtingai suvokiame ir sėkmę. Vieniems sėkmė – turėti didelius namus, kitiems – dirbti mėgstamą darbą, tretiems – suvokti, kas blogai prasideda, tas blogai ir baigiasi, ir atvirkščiai, kas gerai prasideda, tas gerai ir baigiasi…“
Kviečiame apsilankyti Birštono bibliotekos skaitykloje ir susipažinti su ekspozicija.
Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja
ugdymui A. Ferevičienė
