Po Europos globos įstaigų vadovų kongreso
Lenkijoje, Torūnėje, vyko XV-asis Europos senjorų globos įstaigų vadovų ir paslaugų teikėjų asociacijos kongresas „Globos namų direktorius šiandien ir rytoj“, kuriame dalyvavo 32 šalys. Jis vyko kartu su tradicine Torūnės XX-ąja tarptautine ilgalaikės priežiūros konferencija, kasmet rugsėjį nagrinėjančia slaugos proceso tobulinimą.
Visos kongreso pranešimų temos skirtos tobulinti ilgalaikės priežiūros sistemos įstaigų vadybą šalyse, daugiausia dėmesio skiriant vadovaujantiems darbuotojams kuo geriau orientuotis pilnoje iššūkių šiandienoje, kai žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja, o šalių ekonominės potencijos tampa vis mažesnės. Kas pažangiausio yra valstybių politikoje, kad galėtume turėti lėšų kurti įvairių socialinių paslaugų, tarp jų – ir gyvenimo globos namuose, kokybę? Anot pranešėjų, sudėtinga ir sunku rasti socialinių problemų sprendimo būdus, kurie būtų palankiausi žmogui – paslaugų gavėjui.
Deinstitucionalizacijos proceso samprata socialiniame-ekonominiame bei politiniame kontekste, kokie globos namai dideli, kokie maži? Kas atsakys? O jei dideliuose namuose senjoro gyvenimas šviesesnis, pilnavertis, teikiantis džiaugsmą? Ar reikia tokių namų mažinti? Ir gali būti atvirkščiai –mažuose namuose mažiau personalo, mažiau paslaugų, maža įstaiga nepajėgi užtikrinti kokybę. Tai Čekijos, Prancūzijos šalių atstovų svarstymai. Koks senjorų globos namų vaidmuo bendruomenėje – nuo totalinės institucijos iki privataus gyvenimo globos namuose, kokie modeliai būtų priimtini tiek kokybės kūrimo, tiek ekonomine prasme? Personalo kvalifikacija, kokybės vadyba, komunikacijos ir jos priemonių svarba senjoro gyvenime, ilgalaikės priežiūros sistemos ateitis valstybėse ir kitos temos buvo diskutuojamos po įvairių pranešimų.
Daugiausia dėmesio pranešimuose skirta senyvo amžiaus žmonių globos įstaigų vadovo vaidmeniui kaip lemiančiam tiek įstaigos, tiek kliento sėkmę. Taigi, koks vadovas gali atnešti sėkmę? Globos įstaigos suaugusiems asmenims vadovas turi būti lyderis – tai senoka teorija. Jis turi būti charizmatiška asmenybė, burtininkas. Paradoksalu, bet šeima reikalauja vadovą būti mediatoriumi (geruoju tarpininku) tarp jų artimojo ir jų pačių.
Kas yra globos įstaigos vadovas? Tai didelės patirties, aukštos kvalifikacijos vadovas, diplomatas, mokytojas kasdien ir klientams, ir jų šeimoms, ir personalui, universalas, rinkodaros strategas, finansų valdytojas, biznio logistikas. Tik tada bus finansinė sėkmė ir laimė visai institucijai. Reta profesija reikalauja tiek gebėjimų, kaip globos įstaigų vadyba.
Direktorius – stebukladarys. Jis turi iškelti strateginius tikslus ir pateikti scenarijų, kaip eiti link tikslų. Jis privalo pasiekti, kad valdžia nesinaudotų jo pozicija. Tik aukšta kompetencija ir nepriklausomybė nuo valdžios leis sėkmingai plaukti rinkoje.
Globos namai prašo vis daugiau mokėti už paslaugas, klientai nenori didesnių mokesčių, bet nori aukštos kokybės paslaugų. Ką daryti vadovui? Direktorius turi suprasti, kaip teisingai mažinti išlaidas, bet išlaikyti darbuotojus, kurie nenori dirbti už mažą algą. Vadovo pareiga – išlaidas mažinti, galbūt mažinti darbuotojų skaičių, kitas išlaidas.
Taigi vadovas visada bermudų trikampyje: vienodai svarbu klientas ir personalas, o kaip su įvairiomis papildomomis išlaidomis, iš kokių lėšų jas reikėtų dengti? Vadovas sėdi kaip ant parako statinės, jo rolė apskritai neaiški: jei esi „valdiškas“, ką turi palaikyti – steigėją ar klientą?
Vadovui būtina sujungti žmogiškąjį ir finansinį kapitalą, savo vertybes ir aukštą kompetenciją bei patirtį.
Reikalavimai – labai aukšti. Ar įmanoma rasti tokių vadovų? Koks jų atlygis turėtų būti, jei iš esmės išpildomi pranešėjų temose keliami reikalavimai? O visiems vadovaujantiems belieka „pasimatuoti“, ar esame nors panašaus „kirpimo“.
Biudžetinėse įstaigose šiemet laukiama metinio darbuotojų veiklos vertinimo pokalbių. Galbūt europinis supratimas padės mums visiems orientuotis į tikslesnį pokalbių turinį.
Angelė Bajorienė
Socialinio darbo ekspertė
O pamąstykime, kas liktų iš ilgamečio vadovo, kad ir eksperto, kuris būtų manipuliuotojas, žarijas žarstantis kitų rankomis, mėginantis susidoroti su tais, kurie nepaklūsta diktatui ar su tais, kuriuos mato kaip kliūtis link SAVO tikslo, nepagrįstai aukštinantis tuos, kurie aklai jam pritaria, šiandien pamirštantis, ką melavo vakar, ir taip išsiduodantis? Tik ekspertas? Skambūs titulai ir supuvęs vidus? Ar biznio logistikas? Kodėl pavartojau žodį biznis? Gal todėl, kad mano sukurtam hipotetiniam vadovui reikėtų nuolat sukti galvą dė BIZNIO „perdėliojimo“ taip, kad jis iš viešo taptų privačiu ir pagrįsti, kodėl būtent jam, o ne kam nors kitam turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai tam bizniui vadovauti? Tai toks turėtų būti vadovas???
Report
Ar vartotini žodžiai „biznis“, „biznierius“?
Ar vartotina žodžiai biznis, biznierius?
Tai vengtinos vartoti svetimybės. Turime lietuviškus žodžius verslas, verslininkas. Menkinamąja reikšme vietoj biznieriaus vartotina verteiva (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 20). 2005 m. leidime biznis, biznierius taip pat teikti kaip vengtinos vartoti svetimybės (p. 31).
Žodis biznis galimas frazeologiniuose junginiuose laisvojo stiliaus tekste, pvz., menkas biznis ir pan.
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3571-biznis-biznierius
Report
Vadovas, manau turi būti savikritiškas, neišpuikes, girti kitus, o ne save, mokėti pripažinti savo klaidas, nežeminti darbuotojų. Ar taip Angele?
Report
Pirmiausia vadovas turi būti vadovu, o ne VALDOVU, kuriam viskas galima, kuris nuolat naudojasi eilinių darbuotojų neišmanymu ir baime…
Report