Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos.
Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę. Dar buvo manyta, kad vaistus atpigins, jei daktaras recepte nebegalės nurodyti firminio vaisto pavadinimo, o nurodys tik veiklią medžiagą. Tada, žmogus, padedamas farmacininko, iš ekrano neva tai išsirinks pigiausią. Ir ši idėja nesuveikė. Dar buvo į reikalą pažiūrėta „iš esmės“ – sugrąžintas vaistų didmeninių ir mažmeninių antkainių reguliavimas. Jis tai jau tikrai turėjo atpiginti vaistus! Tačiau vaistai neatpigo, tiesiog iš rinkos buvo išstumtos vaistinės, kurios nepriklauso tinklams.
Šioji Vyriausybė tęsia vaistų kainų mažinimo nesėkmių ruožą. Jau išpreparuotas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Kai kurie vaistai atpigo, tikrai taip, bet kai kurie pabrango, ir net ne procentais, o kartais. Pabrango dėl to, kad nebėra kompensuojami, antra, dėl to, kad jiems taikomas jau ne 5, o visas 21 procento PVM. Taigi, sakyti, kad vaistų kainos sumažėjo būtų labai jau toli nuo tiesos. Juolab, kad net ir drastiškas kai kurių vaistų pabrangimas neprivertė pacientų rinktis kompensuojamus pigesnius generinius vaistus. Nesiseka jų įtikinti, kad generikas veikia taip pat gerai, kaip originalas.
Bet gi dar iššaudyti ne visi vaistų kainų mažinimo šoviniai! Ministerija siūlo leisti kai kuriais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse. Klausimas tik, ar daug bus norinčių tai daryti, jei šiai veiklai vykdyti reikės tenkinti visus reikalavimus, kuriuos turi tenkinti vaistinės. O pastarosios pagrįstai sieks, kad reikalavimai būtų vienodi, ir lygių konkurencijos sąlygų požiūriu tikrai bus teisios.
Bet įdomioji dalis yra ne vaistai degalinėse, o vaistai valstybinėse vaistinėse. Kaip žinia, Vyriausybės programoje šios priemonės nėra. O štai įstatymo projekte – jau yra! Valstybinės vaistinės traukiamos lyg iš po skverno. Siūloma leisti, kad gydymo įstaigos, kurių dauguma yra valstybinių, galėtų turėti savo padalinį, prekiaujantį vaistais. Ne tinklas, ne vaistinės, o še tau – ir yra valstybinė prekyba vaistais!
Ministerija džiaugiasi, kad taip neva pagerės vaistų prieinamumas. „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės per savo struktūrinį padalinį – ligoninės vaistinę, aprūpinti dienos stacionare gydomus pacientus jiems skiriamais vaistiniais preparatais. Sergantiems pacientams …nebereikės vaikščioti po visuomenės vaistines ieškant recepte išrašytų vaistinių preparatų“ – sako ministerija. Palaukite, mieli pasakoriai, įstatymo autoriai. Vaikščioti pacientams ir dabar nereikia, nes kiekvienoje gydymo įstaigoje veikia po vaistinę. Tiesa, privačią. Tai taip ir sakykite nevyniodami – vietoje privačios vaistinės bus valstybinė. Ir net greičiausiai toje pačioje vietoje! Tai kur čia didesnis prieinamumas?
Analogiškai neįtikina ir mažesnių vaistų kainų pažadas valstybinėse vaistinėse. Gal ir ministerijos specialistai, paveikti populistinės bangos, galvoja, kad vaistų kainą užkelia „prakeikti prekybininkai“? O šventas naivume arba nelemtas neišmanyme! Ir vėl reikės galvoti iš naujo, kaip gi sumažinti tas vaistų kainas!
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2017-09-27
