Lapkričio niūroką popietę Stakliškių vidurinėje šilta, jauku. Mokykloje laukiama svečių. Atvyksta buvęs mokinys, dabar Kauno miškų ir aplinkos apsaugos kolegijos trečio kurso studenas Kęstutis Filipavičius ir atsiveža savo knygą „Tarp žydinčių žiedų daug žodžių užburtų“. Mokiniai puikiai prisimena Kęstutį. Jau mokykloje žinojome, kad jis rašo. Buvo net „Krašto vyturių“ lauretas. Dar visi jį mena kaip gerą dainininką, nuoširdų draugą.
Dabar pilnutėlė salė laukia Kęstučio. Juolab, kad jis atsiveža savo draugų būrį. Jie įkūrę kapelą „Marių krantas“. Puikiai groja ir dainuoja liaudies dainas.
Mokyklos skaitovai skaitė autoriaus eilėraščius, choristai pasveikino daina. Kęstutis įtrauktas į projekto „Drąsinkime ateitį“ Garbės galerijos narius. Jam įsegtas ženklelis, pasirašė mokyklos Garbės knygoje. Mokyklos prezidentė padovanojo savo paveikslą.
Kalbinome patį knygos autorių. Buvo gera ir smagu girdėti, kad neužmiršo mokyklos, ją prisimena tik geru žodžiu. Pažada ir toliau bendradarbiauti. Jo skaitomi naujai parašyti eilėraščiai stebina brandumu, jausmo gilumu, pasaulio matymu. Visą salę sušildė jo draugų nuoširdumas, protas, mąstymas apie ateitį.
Mokiniai klausinėjo, kodėl rašo, kam ir kada? Kęstutis pasakojo apie save, mokymąsi kolegijoje (jo kurso draugai pristatė kolegiją plačiai ir išsamiai, mokyklai paliko daug medžiagos).
O kai užgrojo kapela, visa salė dainavo kartu. Visiems labai patiko šitų jaunų žmonių muzika, dainos, tarpusavio santykiai.
Prie kavos puodelio Kęstutis ir jo draugai su dvyliktokais kalbėjosi apie gyvenimą. Kol turėsime tokio puikaus jaunimo, Lietuva neišsivaikščios.
Stakliškių vidurinės mokyklos lietuvių k. mokytoja Onutė Andrulevičienė
