Birštonas šaltąjį sezoną pasitinka stabiliomis šildymo kainomis

Jonas Kavaliauskas

Artėjantis šildymo sezonas visoje šalyje laukiamas su nerimu, nes daugumoje savivaldybių žymiai padidės išlaidos už šildymo paslaugas. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kuriose šilumą teikiančios įmonės nešiurpina gyventojų aukštomis kainomis, o atvirkščiai – arba išlaiko stabilias kainas, arba net mažina jas. Viena tokių įmonių – „Birštono šiluma“.

Birštone šilumą teikia savivaldybės įmonė, kurios administracija laikosi vieno aiškaus tikslo – patenkinti gyventojų ir verslo poreikius šilumos energija kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Pasak „Birštono šilumos“ direktoriaus Alberto Kandroto, įmonė nuo 2010 m. gegužės 1 d. išlaiko stabilią šilumos kainą, o tokiems rezultatams pasiekti padėjo apdairi administracijos politika. A. Kandrotas prisimena, jog kai buvo reorganizuojami regioniniai „Alytaus šilumos tinklai“, „Birštono šiluma“ buvo jų sudėtyje iki pat reorganizavimo pabaigos. Taip buvo užtikrinta mažesnė kaina.

Įmonės direktorius pasakojo, jog po to, kai ji atsiskyrė nuo „Alytaus šilumos tinklų“, reikėjo suformuoti strategiją, kaip vystyti įmonę, ir tada pagalbon buvo pasitelktas Lietuvos energetikos institutas, kurio mokslininkai paruošė studiją, kurios esmė – nepasikliauti šilumos gamybos procese vien dujomis, o lygiagrečiai įrengti biokuro katilus. Taip ir buvo padaryta.

Šiuo metu įmonėje 80 proc. šilumos gaminama naudojant biokurą ir tik 20 proc. – dujas. Dujos naudojamos tik tada, kai šildymo sezono metu būna labai žema oro temperatūra arba piko valandomis, kai žymiai padaugėja šilumos sunaudojimas. Dujų katilas tada įsijungia automatiškai.

Būtina priminti, jog „Birštono šiluma“ per pastaruosius metus atnaujino ir pagrindines trasas. Tiesa, pasak direktoriaus pavaduotojo komercijai Gintaro Versecko, išlaikyti stabilias kainas padeda ir kurorto vystymosi strategija. Naujų objektų atsiradimas (Kurhauzo komplekso pastatai, „Norfos“ prekybos centras, „Birštono šaltinis“, stadiono tribūnos) didina apimtis, o tai reiškia – sudaro galimybes amortizuoti energijos šaltinių, reikalingų šilumos gamybai, kainų svyravimus.

„Birštono šilumos“ bendrovės administracija jau braižo ir planus. Perspektyvoje įmonėje turi atsirasti dar vienas 2,5 MW biokuro katilas, o taip pat ekonomaizeris, kuris leistų iki 22 proc. padidinti išgaunamos šilumos kiekį (papildoma šilumos energija išgaunama iš dūmų).

Tai, jog „Birštono šilumos“ administracija tvarkosi gerai, įrodo ir tas faktas, jog paskutinis atsijungimas nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos buvo 2008 metais.

Pokalbio pabaigoje abu „Birštono šilumos“ vadovai tvirtino, jog bendrovės tikslas – ne turtėti, o sėkmingai vystyti veiklą.

Taip pat skaitykite