Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ. Laimei, klaida buvo pripažinta ir ištaisyta. Tačiau pamoka liko neišmokta. Pavyzdžiui, šiemet balsuodami kad reikia nukelti socialinio modelio, Darbo kodekso įsigaliojimą, Seimo nariai nesuprato, kad palaimino Sodros įmokų padidinimą. O kur dar sumaištis, kol išsiaiškino, kokį pagalbinio apvaisinimo įstatymą priėmė. O kur dar pasiūlymas žiniasklaidoje subalansuoti gerų ir blogų žinių santykį.
Taigi, teisėkūra – ne toks jau solidus bei rimtas žanras, kaip pagrįstai tikimės. Joje nutinka įvairių dalykų. Kartas nuo karto užregistruojami tokie teisės aktų projektai, kad skaitant plaukai pasišiaušia. Lyg ir turėtum juoktis, bet įvertinant turimas kvailų įstatymų priėmimo patirtis – nebeišeina. Naujausiu Seimo atsparumo kvailumui testu taps užregistruotas siūlymas visiškai uždrausti vaistų ir net maisto papildų reklamą. Nes Seimo narys, sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas kažkur nugirdo, kad žmonės prisipirkę pilnus stalčius gal vaistų, gal – maisto papildų. Norėdamas įsitikinti, pats asmeniškai patikrino draugų spinteles – apie tai prisipažino socialiniame tinkle. Ir nusprendė – gana. Žmonės gerai ne pieną, o kalcį, valgo ne mėsą, o geležį, ne žuvį, o žuvies taukus. Tvarka bus! Pasakė Tvarkos ir teisingumo atstovas ir užregistravo visų vaistų ir maisto papildų reklamą visiškai draudžiantį įstatymo projektą. O juk reikėjo ne po draugų spinteles landžioti, o bent jau išsiaiškinti, kuo maisto papildai skiriasi nuo vaistų, ir kokie yra reglamentavimo skirtumai, pasidomėti Lietuvoje atliktais tyrimais, susirinkti statistiką, pasidomėti šių sričių reguliavimu kitose šalyse.
Štai, profesorius R. Stukas noriai dalijasi 2013 m. atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo rezultatais. Jis parodė, kad tik 6 proc. lietuvių reguliariai vartoja maisto papildus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius siekia 60 proc., JAV – 80 proc.“ Profesorius Seimo nariui galėtų paaiškinti, kodėl taip yra. Bet Seimo nariui neįdomu. Jis savo veiklą matyt vertins pagal užregistruotų teisės aktų skaičių, o ne pagal jų kokybę.
Nes kokybės rodiklis būtų itin prastas. Teisės akto projektą jau įvertino Seimo teisės komitetas ir Europos teisės departamentas. Išvados – siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Laimei, kad sustyguota teisės aktų projektų vertinimo sistema veikia ir iš anksto įspėja apie galimus teisinius absurdus.
Beje, reklamos ribojimas nežinia kodėl įrašytas Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte – matyt rengėjas nežino, kad maisto papildai yra ne vaistas, o maistas, ir juos reglamentuoja Maisto įstatymas bei Reklamos įstatymas. Teisėkūra, tikėtina, vyko buitiniu keliu. Užėjo Seimo narys į vaistinę – pamatė vitaminą C, ir nusprendė, kad reikia maisto papildo reklamą drausti Farmacijos įstatyme. Nes juk vaistinėje matė. Ir draugų spintelėje. Gerinti Seimo reputaciją, sakote? Apie ką jūs čia, Seimo pirmininke?
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2017-03-29
