Daktaras P. Grodeckis, būdamas inteligentu, puikiai žinojo, kad Lietuva yra amžina lietuvių žemė ir suprato lietuvių siekį atgauti šios žemės politinį valdymą. Todėl kiek galėdamas padėjo kovojantiems už prigimtines teises lietuviams. Daktaras Kazys Grinius yra aprašęs savo buvimą Kauno kalėjime, į kurį už carizmo draudžiamą veiklą jis pakliuvo 1903 m. Pranciškus Grodeckis tuo metu jau dirbo kalėjimo vyr. gydytoju. Aprašydamas prastą maitinimą kalėjimą, jis pastebėjo: „Po pietų (tai buvo ketvirtadienis) atėjo Dr. Grodeckis, mano pažįstamas ir, suradęs kažkokį jo prasimanytą susirgimą, rodos pradinę plaučių džiovą, perkėlė mane į kalėjimo ligoninę, kur gavau patogią švarią lovą. Ligoninėje duodavo parai 1 litrą virto pieno, baltą prancūzišką bulką, košės, arbatos su cukrumi. Rytojaus dieną atvažiavo mano žmona ir, nuėjusi pas Kauno gubernatorių Veriovkiną, išsirūpino man teisę laisvai, ne etapu keliauti į Poltavą (tremties vietą – V. K.)“ (Dr. Kazys Grinius. Atsiminimai ir mintys, t.2, Marijampolė, 2006, p.170).
Iki 1904 m. Pranciškus Grodeckis spausdinosi lenkiškuose laikraščiuose ir žurnaluose, nuo 1904 m. ir lietuviškuose.1905 m. Rytų Prūsijoje, Ragainėje, (dabar Kaliningrado sritis, Nemanas) žymus lietuviškų knygų leidėjas, knygnešys P. Grodeckio prašymu išvertė į lietuvių kalbą ir išleido pasirinktu P. Grūdos slapyvardžiu leidinį-medicininį darbą „Sergėkitės akių apvilkimo“ (http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=118752).
Pradėjęs dirbti Birštone, daktaras Grodeckis pradėjo prenumeruoti pacientams lietuviškus laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“ ir kitus. Suprasdamas, kad kurorte turi gydytis kuo daugiau žmonių iš pačios Lietuvos, jis „Vilniaus žiniose“ dar iki „Lidijos “ mineralinio vandens šaltinio atradimo atspausdino pirmąją Birštono kurorto istorijoje reklamą lietuvių kalba „Birštonų minerališkieji vandenys“ („Vilniaus žinios“, 1905 m. balandžio 15 d., nr.95, p.4).
„Birštonų minerališkieji vandenys pagelbi kaulų gėlimu (reumatizmu), paraližiuotiems, geltligiuotiems, moterų ligose, išbėrimuose, sutukimą ir žarnų katarą (versmė „Viktorija“).
Vandenys su visokiais gydymui patogumais, labai puikioje ir sveikoje apielinkėje už 23 varstų nuo Kauno, ant Nemuno kranto. Aplinkui kalnai, o šie ir pakalnės pušynu papuošti. Gydymo sezonas gegužės 20 d. prasideda ir pabaigoje rugpjūčio baigiasi. Diližanai iš Kauno eina: panedėliais, seredomis, pėtnyčiomis ir subatomis 2 val. po pietų. Apie garlaivius gegužės mėnesį apgarsinsime. Reikalaujant ir vežėjai iš kurorto gaunama. D-ras Grodeckis nuolat čia praktikuojanti daktarai taip pat atsilanko. Yra ant vietos: aptieka, tikras (naturališkas) kumisas, kefiras, masažas ir pieninis ūkis. Restoraną pati užveizda užlaikys. Šlaite nuolat griežia muzika. Dačių daug. Gyvenimas pigus. Įvairių vaisių visada yra“ (Ten pat – kalba netaisyta). Tapęs kurorto admininistratoriumi, Pranciškus Grodeckis daug dėmesio skyrė lietuviškai kultūrinei veiklai.
„Birštono svečiai surengė tikrą koncertą naudai statomos bažnyčios. Jame dalyvavo abu p. Šablausku, Juozas ir Ignas, jų sesuo Zosė, p. Przemenieckis ir p. Talini (Turcevičiukė, rusė). Koncertas nusidavė, tikras klausytojams buvo pokylis, jis ausis ir širdį glostė, jausmus dorino,vaidintuvę padangėsna kėlė. Ypač atsižymėjo p. Talini (Turcevičiukė). Giedant ariją Fausto ir itališkąją pasaką prie violončelės (p. Šablauskas Juozas) kaip aniuolas kalbasi su muzika; gaila, kad vieną ar kitą veikalą itališkai giedojo, turbūt mažai kas supratė, bet jautrią melodiją visi atjautė ir pamėgo“ („Vilniaus žinios“, 1907, nr.109, (718) p.2–3).
1908 m. gegužės 4 dienos popietėje Birštone visi skubėjo į „Dainos“ draugijos labdaringą koncertą. Nedidelėje, bet daugiau kaip šimto žmonių perpildytoje kurorto susirinkimų salėje girdėjosi lietuviški balsai. Tarp susirinkusių – Birštono siela klebonas Jonas Karvelis, kurorto gydytojai Pranciškus Grodeckis, prienietis gydytojas Juozas Brundza, kaunietis gydytojas Rokas Šliupas, vargonininkas-muzikas iš Suvalkijos Jonas Brundza su žmona, dramatinio tenoro dainininke Brone Venckevičiūte-Brundziene ir kiti. Jaunasis Juozas Babravičius „atliko ne tik Jonteko ariją, bet ir arijas iš P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, padainavo keletą dainų. Publika buvo sužavėta“ (Juozas Babravičius. Dainininko Juozo Babravičiaus odisėja, K., 2007, p.13).
Tai, kad kurorto administratorius buvo palankus lietuviškai kultūrai, paveikė ir kitus jo tautiečius bei rusus. 1908 m. „Viltyje“ rašoma, kad liepos viduryje vykusį lietuvių koncertą lenkai ir rusai ne tik neboikotavo, bet maloniai priėmė („Viltis“, 1908 m. liepos 13(28), nr.80(115), p.1–2).
Daktaras Pranciškus Grodeckis kurortu rūpinosi iki 1910 m., kada jį pakeitė daktaras Andrius Domaševičius.
Tolesni Pranciškaus Grodeckio gyvenimo vingiai
Iki 1915 m. Pranciškus Grodeckis aktyviai dirbo Kauno miesto ligoninėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaip karo gydytojas, jis 1915 m. pašaukiamas į karo tarnybą (KAA, f.I-474, ap.2, b.13, p.98–99). 1917 m. rugpjūtyje jis buvo sunkiai sužeistas ir gydomas Nikolajaus karinėje ligoninėje Peterburge („Rusų žodis“ (rusų kalba, Peterburg, 1915 m. liepos 31 d., nr.176, p.7).
1918 m. lapkritį jau kūrėsi Lenkijos valstybė, tad būdamas Lenkijos patriotu, Pranciškus Grodeckis grįžo į savo gimtąją žemę – Lenkiją, kur tarnavo įvairiuose kariuomenės daliniuose. Jo sūnus Milošas Gabrielius 1921–1925 m. dirbo vidaus ligų gydytoju Druskininkų kurorte, Mazovijos krašte, Krokuvoje, Varšuvoje (https://www.ogrodywspomnien.pl/index/showd/88646). Žmona Barbora palaikė vyrą ir sūnų namuose.
Paskutinis susitikimas su Birštonu
Paskutinį kartą savo mylimą Birštoną „Birutės“ mineralinio vandens šaltinio atradėjas Pranciškus Grodeckis aplankė 1939 m. balandį. Jis čia atvyko pakviesti kurorto direktorių Balį Matulionį, Raudonojo Kryžiaus aktyvų veikėją Roką Šliūpą ir dar kelis Lietuvos gydytojus dalyvauti 1939 m. liepos mėnesį Gdynėje įvyksiančiame Lenkijos prieštuberkulioziniame kongrese. Anot Kazio Griniaus, Pranciškaus Grodeckio misija pavyko, nes jame dalyvavo net 12 lietuvių gydytojų (K. Grinius; Atsiminimai ir mintys, 2006, Marijampolė, t.1, p.88). Kongresas vyko liepą, likus mėnesiui laiko iki nacių ir dviem savaitėms daugiau iki sovietų įvykdytos agresijos prieš Lenkiją.
Pranciškaus Grodeckio žūtis
Prasidėjus okupacijai, bebaimis lenkų patriotas Pranciškus Grodeckis, kad ir būdamas 75-erių, aktyviai įsijungė į pogrindinę veiklą, nukreiptą prieš nacius. Kiek galėdamas savo namuose slaugė, gydė, operavo, lankė sužeistuosius. 1944 m. rugpjūčio 10 dieną Milanove naciai nužudė 23 m. grandies vadą Janą Garsteckį, puskarininkį, 22 metų Boguslavą Kolozeiskį, 32 metų vyresnįjį šaulį Tomašą Ponderį, 44 metų šaulį Jozefą Sikorskį, pulkininką gydytoją, 81 metų Pranciškų Grodeckį. Kiekvienais metais rugpjūčio 10 d. Milanove, Šventos Jadvygos Silezietės bažnyčioje, vyksta mišios, po to parapijos kapinėse dalyvaujant valdžios, kariuomenės atstovams išreiškiama pagarba žuvusiems (http://www.milanowekswjadwiga.pl/news,366.html).
Medžiagą naudojant būtina nuoroda į autorių ir leidinį, kuriame jis atspausdintas.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
