Vilija Čiapaitė
Ši žiema nepašykštėjo savo turtų rengti Pasaulinę sniego šventę. Ir štai, prie Prienų sporto ir pramogų arenos rinkosi mokiniai, priešmokyklinukai ir darželinukai. Veiduose buvo galima pamatyti šypsenas, gerą nuotaiką. Kas jau kas, tačiau mažieji labai mėgsta pašėlioti sniege, tad trečiadienis žadėjo linksmybes.
Pirmiausiai visus sužavėjo Pasaulinės sniego dienos pasveikinimas. Visi sėmė pirštinėtomis rankomis sniegą ir bandė ji mesti viršun. Stebint iš šalies, rodės, visa pūga pakilo, nes nebuvo galima įžiūrėti veidų, o tesigirdėjo tik juokas. Tokios pūgos mes visi norėtume, kuomet girdisi linksmas vaikų krykštavimas ir sklinda sniego gūsis! Kaip netikra pūga pakilo, taip ir nurimo, tačiau tai buvo tik šventės pradžia.
Į šventę atvykusieji atsitempė rogutes. Jų buvo tokia gausa ir įvairovė, kad net nejučiomis ir pati žiema galėjo nustebti, nes vienos buvo naujutėlės, o kitos gi skaičiavo ne vieną dešimtį. Vadinasi, žmonės neatsižadėjo žiemos pramogų ir kasmet vis jų laukia, norėdami išbandyti ne tik rogučių tvirtumą, bet ir slydimo greitį.
Taigi, priešmokyklinukams teko rungtis, kuomet iš vietos A reikėjo suvežioti traukiamomis rogutėmis savo bendraamžius į tašką B. Šioje rungtyje sirgalių taip pat netrūko. Vieni šaukė, kiti bandė kojomis padėti, treti stebėdami kovas plojo pirštinėtomis rankomis, taip palaikydami saviškius.
Ne mažiau susidomėjimo sulaukė sniego futbolas. Daug kam teko griūti, spardant kamuolį „zuikių” pagauti, tačiau įmušti į vartus tikrai sekėsi tai vienam, tai kitam.
Pagaliau mažiesiems teko nelengva užduotis: pastatyti besmegenį. O kaip jį pastatysi, kai birus sniegas nelimpa! Tačiau ir čia mažieji pasižymėjo išradingumu. Jie sniege nubraižė besmegenių kontūrus ir prižėrę sniego pagamino gulinčius tikrų tikriausius besmegenius, kurie turėjo ne tik akis, nosį, bet ir blizgiu šaliu kaklą apsijuosę.
Lauke stovintys stalo teniso stalai kvietė vaikus sužaisti lauko stalo tenisą. Judesys, kamuoliuko skrydis ir sirgalių palaikymas tarsi ištirpdė šaltį, nes laimėti norėjo kiekvienas.
Netoliese šventės dalyvius kvietė karšta košė ir arbata. Pašėliojus sniege ir prisijuokus, ne vienam pilvai maršą pradėjo groti, tad jo nutildymu irgi buvo pasirūpinta.
Pagaliau rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir saldžiaisiais prizais. Tuo šventė ir įdomi, kad kiekvienam laimėjimas labai svarbus.
Beje, Stakliškių gimnazistai atsivežė savo didelę bitę. Ta šelmė net šalčio nebijojo ir kartu su šventės dalyviais ne tik po sniegą lakstė, bet ir jame voliojosi. Ir, patikėkit, sėkmingai nusipurčiusi sniegą, toliau sau byzė ir susirinkusius linksmino. Medaus neatnešė, bet gerą nuotaiką – tai tikrai.
Šventė baigėsi, bet vaikai tikrai prisimins ją, nes dabar sniegas – tarsi deficitinė prekė, kurios tenka laukti ištisus metus, kad galėtum pasidžiaugti.
