Sekant Jiezno gimnazijos ugdomąsias veiklas, kyla malonus įspūdis, kad sostinės Pavilnių regioninis parkas – mažiausias regioninis parkas Lietuvoje, įkurtas siekiant išsaugoti Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldo vertybes – tampa tarsi neoficialiu mūsų mokyklos partneriu.
Dar pernai rudenį, Jiezno gimnazijos moksleiviai, dalyvavę nacionaliniame gamtamokslinio ugdymo konkurse „Pamoka gamtoje: svajokime drauge“, kartu su kitomis konkurso nugalėtojų komandomis ėjo Pūčkorių pažintiniu taku ir grožėjosi viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje (nuotr.1).
Šių metų lapkritį rusų kalbos mokytoja Nijolė išsivežė mokinius taip pat į Pavilnių regioninį parką, į Markučius, aplankyti literatūrinį A.Puškino muziejų. Edukacinės išvykos metu mokiniai ne tik geriau susipažino su genialaus poeto kūryba, bet ir apžiūrėjo Markučių dvaro fragmentus bei daugiau sužinojo apie XIX amžiaus dvarininkų gyvenimo būdą.
Vos prieš keletą dienų, gruodžio antrąją, savivaldybės autobusėlis vežė Jiezno gimnazistes Eglę ir Miglę į Vilniaus jaunųjų gamtininkų centrą, nuo 1953 metų įsikūrusį Pavilnių regioniniame parke. Merginos dalyvavo čia vykusioje Baltijos jūros projekto konferencijoje ir skaitė pranešimą apie dirvožemio sudėties įtaką biomasės augimo greičiui ir jos kiekiui. Eglė ir Miglė tyrimus atliko ir pranešimą ruošė kartu su savo bendramoksliais dalyvaudamos gimnazijos Jaunųjų miško bičiulių būrelio veikloje. Konferencijoje taip pat klausėme pranešimo apie Baltijos jūros, kuri yra tirščiausiai apgyvendinta ir labiausiai nuo žmonių ūkinės veiklos kenčianti jūra, ekologinę būklę ir perspektyvas (nuotr.2).
Jiezno gimnazija, kartu su dar keturiomis Prienų rajono mokyklomis, yra atrinkta dalyvauti projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ veiklose. Nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų vasario turėsime galimybę dalyvauti šešiose pasirinktose edukacinėse programose, kurios, kaip ir mokinių transporto išlaidos, bus finansuojamos iš projekto lėšų.
Smagu, kad Jiezno gimnazijos pedagogų bendruomenė kūrybingai išnaudoja visas galimybes paįvairinti ugdymo procesą bei ieško naujų mokymo(si) aplinkų lavinti mokinių kultūrinį, istorinį ir gamtosauginį susivokimą.
Jolita Stačiokaitė, Jiezno gimnazijos mokytoja
P.S. Gal nebūtina, bet noriu pasakyti, kad visos mano gamtosauginės veiklos, tarsi nesusijusios su tiesioginėmis anglų kalbos mokytojos pareigomis, yra skirtos kertamiems medžiams pagerbti. Ir šitas straipsnis tebūnie šviežiai nukirstos liepos Prienuose prie darbo biržos atminimui. Kai ji pradėdavo žydėti, žiedų kvapu užtvindydama visą gatvę, aš kaskart praeidama įkvėpdavau ir atsidusdavau: ach, prasideda vasara….
Turbūt kuo mažesnis žmonių išsilavinimas, tuo labiau jie nemyli medžių (ir juos naikina). Kartais atrodo, kad medžiai ir apskritai gamta buvo garbinami ir šventais laikyti tik mūsų senosios pagoniškos, baltiškos religijos laikais… Dabar šita prasme – barbarų laikai, deja.