Kitą savaitę visoje šalyje įvyks jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Artėjant šiai tradicinei žinių pasitikrinimo akcijai, konstitucinės teisės žinovas prof. dr. Vytautas Sinkevičius šalies piliečius ragina žvelgti į pagrindinį šalies įstatymą giliau, nes atskleisti už Konstitucijos teksto slypinčią teisę nėra paprasta.
„Konstitucija, kaip ir kiekvienas teisės aktas, turi tam tikrą tekstinę išraišką. Tačiau jos aiškinimas neapsiriboja ir negali apsiriboti vien teksto – žodžių, terminų, sąvokų, sakinių – gramatinės prasmės aiškinimusi, nes to nepakanka už Konstitucijos teksto slypinčiam tikrajam konstitucinio reguliavimo turiniui atskleisti“, – antradienį Teisingumo ministerijoje surengtos visuomenei atviros Konstitucijos paskaitos metu sakė prof. dr. V.Sinkevičius.
Už Konstitucijos teksto slypi tam tikra vertybių sistema, teisė, kuri buvo sukurta priimant Konstituciją. Konstitucijos tekstas, išreiškiantis tam tikrą konstitucinę nuostatą, ne visada lemia vienintelę galimą tos nuostatos turinio sampratą, nes žodžiai, anot teisininko, atspindintys šią nuostatą, skirtingų žmonių neretai suvokiami skirtingai.
„Kiekvienas, kuris aiškina Konstituciją, gali skirtingai suvokti aiškinamą tekstą. Todėl Konstitucija turi būti aiškinama, siekiant išvengti nesusipratimo. Konstitucijos aiškinimas taip pat užtikrina teisės gyvavimą, garantuoja tai, kad teisė plėtojasi kartu su besikeičiančia visuomene, pasaulėžiūra. Be aiškinimo ir interpretavimo Konstitucija negalėtų egzistuoti, ji būtų statiška, sustabarėjusi ir sunkiai pritaikoma, todėl neatitiktų visuomenės lūkesčių”, – sakė jis.
Gilinantis į pagrindinį šalies įstatymą, anot profesoriaus, svarbu suprasti, kad Konstitucija turi ne tik raidę, bet ir dvasią.
„Konstitucijos teksto, jos raidės, negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia, kad būtų iškreipiama Konstitucijos, kaip svarbiausių tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, pamatinė prasmė. Konstitucijos dvasia yra juridizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje. Kai kalbame apie Konstitucijos raidę ir dvasią, kartu turime kalbėti ir apie Konstitucijoje įtvirtintą eksplicitinį ir implicitinį teisinį reguliavimą“, – aiškina konstitucinės teisės žinovas.
V.Sinkevičius pabrėžia, jog suvokiant Konstituciją kaip joje įtvirtintų teisės normų ir principų visumą, kaip vieningą ir darnią sistemą, kurioje visos nuostatos tarpusavyje yra suderintos, tarp kurių yra pusiausvyra, konstatuotina, kad Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų nuostatų nėra prieštaravimų, visos konstitucinės nuostatos ir jos preambulė yra tos pačios, aukščiausiosios, teisinės galios. Tik Konstitucija – vienintelis teisės aktas – savo prigimtimi yra steigiamosios valdžios (suverenios valdžios) pirminis teisės aktas, tikrasis ir vienintelis visos teisės sistemos teisiškumo matas. Konstitucija – tai aukščiausioji nacionalinė teisė, teisė par excellence, kurios teisiškumas nekelia abejonių.
Tokia konstituciocentrinė teisės sistemos samprata suponuoja tai, kad Konstitucija yra visą teisės sistemą integruojantis ir visą teisinį reguliavimą kreipiantis, jo turinį lemiantis teisės aktas. Visa kita teisė – ordinarinė – turi atitikti aukščiausiąją, t. y. Konstitucijos teisę.
Profesoriaus teigimu, Konstitucija aiškintina remiantis tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų ryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos normų ir principų, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais, esą konkretinančiais Konstituciją, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje.
Konstitucija, kaip tvirtina prof. V.Sinkevičius, tai lyg tam tikri rėmai, apibrėžiantys, kas yra teisiškai būtina ir galima. Peržengus šiuos rėmus kyla grėsmė visuomenės ir valstybės gyvenimo pamatams.
Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino, kurį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis etapas įvyks rugsėjo 27 d. Egzaminas bus laikomas visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, LR Seime, mokyklose ir įkalinimo įstaigose. Pirmasis etapas vyks ir internetu.
Informacija apie egzamino organizavimo tvarką: www.konstitucijosegzaminas.lt
