Prieš 8 metus Europos paveldo dienoje Jiezne pateikėme pasiūlymus dėl bendro darbo, puoselėjant didikų Pacų istorinį-kultūrinį paveldą su Palenkės vaivadijos, Suvalkų apskrities vietovėmis Dauspuda ir Račkais. Jiezno seniūnija ir Jiezno parapija atsakingai drauge veikdami su bičiuliais lenkais užmezgė glaudų bendradarbiavimą, kartu su jais rengė mokslines konferencijas, projektus, Europos paveldo dienas. Manome, kad jau pats laikas, kad Jiezno seniūnija ir parapija kartu su savo Pacų rūmų paveldėtojais Vytautu Gusu, Kęstučiu Derliūnu, Vytautu Lėcku, visais entuziastais, tęsdama Jiezno, Pacų pagrindinio centro, istorinę tradiciją, imtųsi iniciatyvos sutelkdami pastangas koordinuojant Pacų paveldo įprasminimą Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Šį darbą turėtų atsakingai ir garbingai remti Prienų rajono savivaldybė, nes pakancleris Steponas Pacas ir jo sūnus Stanislovas Eustachijus Pacas XVII a. pirmoje pusėje yra buvę Prienų seniūnai. Čia, Prienuose, yra gimęs Stepono Paco sūnus, žinomas Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas. Prienuose paskutiniojo Prienų seniūno Mykolo Butlerio žmona buvo Vileikos seniūno Petro Paco duktė Benedikta. Gerbiamieji Prienų valdžios vadovai, yra supernenormalu, kad nei Jiezne, nei Stakliškėse neturime Prienų krašto muziejaus padalinio. Argi dešinėje Nemuno pusėje nevyko istorinis virsmas, ar šis kraštas nevertas lankytojų dėmesio?
Labai svarbiais Jiezno partneriais šioje kryptingoje veikloje Lietuvoje turėtų būti Pažaislio muziejaus turizmo informacijos centras, Kaišiadorių muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose, Vilkaviškio krašto muziejus.
Pažaislį ir Jiezną jungia tas pats Dievo Namų fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas, vienu laiku vykusi Pažaislio vienuolyno, Jiezno bažnyčios dvaro rūmų statyba, bendros statybinės medžiagos, bendri architektai ir dekoratoriai. Kartu su Pažaislio turizmo informaciniu centru drauge reikėtų paruošti bendrą studiją apie Pacų dvaro Jiezne prievolių Pažaislio vienuolynui ilgametę istoriją ir problemas.
Kartu su Kaišiadorių muziejumi reikėtų paruošti ekskursiją Jiezno ir Kaišiadorių moksleiviams, svečiams „Kelionė po istorinę Pacų grafystę“, aplankant Jiezną ir teritorijas, esančias Kaišiadorių savivaldybėje: Vilūnus, Kalvius, Andriūnus, Plytnikus, Budkiemį, Šventininkus, o taip pat ir Oginskių, giminystės ryšiais susijusių su Pacais, valdas Kruonyje, Darsūniškyje, Kašonyse. Kaišiadorių muziejus daug dirba leidybinėje veikloje, tad bendradarbiaujant su jais galima būtų išleisti ir aktualų kaimyninėms savivaldybėms leidinį apie Pacų grafystės valdas.
Alytaus muziejus turi Pacų herbą nuo rūmų – kartušą. Susitarus su muziejumi, galima būtų jį eksponuoti Jiezno kultūros ir laisvalankio centre parodoje, padaryti jo kopiją. Alytaus kraštotyros muziejui mes turėtume parengti Jiezno dvaro dokumentų kopijas.
Su Vilkaviškio muziejumi galėtume drauge dirbti puoselėjant Vilkaviškio seniūno, LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco atminimą. Žemaitijoje daug bažnyčių yra fundavęs vyskupas Kazimieras Pacas. Šis vyskupas yra 1670 m. pašventinęs Jiezno bažnyčią. Jo funduotoje Varnių katedroje, vėliau šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (dabar Žemaičių vyskupystės muziejus) ilsisi vyskupo Kazimiero Paco ir kitų Žemaitijos vyskupų palaikai. Bendradarbiavimas tarp Jiezno ir Varnių galėtų plėstis ir parapijų lygmeniu.
Jiezno gimnazijoje būtų pravartu turėti 5 pamokų kursą, kur moksleiviai būtų supažindinti su XV – XX amžiaus (ne tik Pacų) Jiezno istorija, būtų išmokomi sudaryti savo giminės genealoginį medį. Specialistų šiam kursui dėstyti atsirastų.
Veikiant visiems drauge jau dabar, artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui, LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400 metų gimimo jubiliejui (2021 m.) reikėtų pradėti ruošti leidinį „Pacai Jiezne ir Jieznui“, kur būtų nagrinėjama ne tik dvaro, parapijos, bet ir dar išlikusių krašto žmonių giminių –Pacų valdinių istorija.
Pacai istorine atmintimi priklauso ne tik Lietuvai, bet ir Baltarusijai, taip pat Lenkijai. Todėl kartu su bičiuliais lenkais turėtumėme užmegzti ryšį su antrosios Raženkos etmonų linijos centru Baltarusijos Respublikos Ščiucino rajono Raženkos mieteliu, kur dar yra išlikusi Pacų statyta šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro griuvėsiai. Turėtume aplankyti kitas su Pacais susijusias vietoves Baltarusijoje: Holovčiną, Janauką, Žižmą, Zelevą, Mytą ir kt. Su bičiuliais lenkais galėtume organizuoti Pacų dokumentų parodas, bendras mokslines konferencijas.
Tai tik būsimų įžvalgų pradžia. Manau, kad Europos paveldo diena turėtų paskatinti esminiams darbams. Visų pirma, neatidėliotinai, kuo skubiau reikėtų surengti dalykinę konferenciją dėl Pacų istorinės atminties puoselėjimo, bendrų projektų Lietuvoje ir užsienyje.
Europos paveldo dienai skirtame pranešime apžvelgsime svarbiausią Pacų asmenybę – LDK kanclerį Kristupą Zigmantą Pacą, karaliaus Jono Kazimiero buvimo Jiezne, Pacų palaikų ir jų archyvo dokumentų paieškos problematiką.
Istorikas Vytautas Kuzmickas
