Naujasis Jiezno gimnazijos direktorius Povilas Veteris ir jo pavaduotoja ugdymui Danutė Bajorienė susitiko su Jiezno vaikų globos namų kolektyvu ir auklėtiniais.
Ramioje žalioje Jiezno miestelio vietoje, prie ežero, garsiųjų Pacų rūmų vietoje įsikūrę Jiezno vaikų globos namai svečius pasitiko ryškiais gėlynų žiedais ir atnaujintu pastato fasadu. Pirmą kartą besilankančiam P. Veteriui čia viskas nauja ir įdomu. Pirmiausia jis susipažino su pačiais mažiausiais – ikimokyklinės grupės vaikučiais, kurie tą dieną šventė draugo gimtadienį, ir svečio lauktuvės jiems buvo netikėta dovana. Žinių klasėje susirinko nemažas vyresniųjų vaikų būrelis – deja, ne visi atostogauja namie. Vieni nedrąsiai, kiti drąsiau prisistatė ir pasisakė, kurioje klasėje mokosi. Direktorius kiekvieną pakalbino ir norinčius pakvietė kartu nusifotografuoti.
Vaikų globos namų direktorė Jūratė Virginija Žukauskienė pakvietė pasivaikščioti po Globos namus ir papasakojo, kas per daugiau nei 10 metų pakeista pastato išorėje ir viduje, gerinant vaikų buitį, keičiant požiūrį į globotinių auklėjimą bei apie Europos Sąjungos lėšomis vykdomą energijos taupymo projektą. Direktorė džiaugėsi, kad gyvenamąsias patalpas pavertė savotiškais butais: čia ir miegamieji, žaidimų ir darbo kambariai, virtuvės, dušai, skalbykla. Tokiuose butuose šeimynomis gyvena įvairaus amžiaus vaikai. Nebeatskiriami, kaip buvo seniau, broliai ir seserys. Vaikai naudojasi biblioteka, kurioje gausu įvairiausių knygų: leidinių patiems mažiausiems, grožinės literatūros paaugusiems ir vyresniam mokykliniam amžiui, žurnalų maloniai praleisti laisvalaikį, enciklopedijų, žinynų. Bibliotekininkė Sigutė Mockevičienė pabrėžė: jei vaikas įpranta skaityti, tai skaito daug ir noriai. Ji šioje bibliotekoje pakvietė apsilankyti ir gimnazijos mokytojus.
Po ekskursijos po Globos namus pažintis tęsėsi svečių kambaryje. Gimnazijos direktorius domėjosi, kaip vaikai aprūpinami mokymosi priemonėmis, kaip pasiruošia technologijų, dailės, kūno kultūros pamokoms, ar pritampa bendraklasių kolektyvuose, ar gali visavertiškai dalyvauti klasės gyvenime (pvz., vykti į ekskursijas). Akivaizdu, kad Vaikų globos namų direktorei J. V. Žukauskienei, direktoriaus pavaduotojai socialiniam darbui M. Blekaitienei, vyresniajam socialiniam pedagogui R. Joneliūnui ir kitiems darbuotojams rūpi jų vaikų likimai ir ne vis tiek, kokį kelią globotiniai pasirinks – tęs mokslus 11-oje klasėje ar rinksis jaunimo ar profesinę mokyklą. Norintiems toliau mokytis gimnazijoje sudaromos visos sąlygos: atskiras kambarys, kompiuteris. Šių globotinių gyvenimas visai kitoks nei lietuviškame seriale „Be namų“. Globos namų pedagogai kaip tikri tėvai pataria ir pagal gebėjimus nukreipia vaikus tinkama linkme, stengiasi laikyti „prie šono“, kol suaugs ir galės savarankiškai gyventi. Jauniems žmonėms ugdoma nuostata, kad už dyką ne visada viską gauni. Vasarą vaikai turi galimybę įsidarbinti UAB „Doleta“ arba pas ūkininkus. Kaip jungtis tarp gimnazijos ir Vaikų globos namų yra gimnazijos socialinė pedagogė Dalia Mazuronienė, nes ji, dirbusi Globos namuose, puikiai supranta vaikus, jų problemas – tai didelė paspirtis gimnazijos pedagogams.
P. Veteris buvo maloniai nustebintas tiek Globos namų aplinkos, tiek ir interjero. Abiejų ugdymo įstaigų bendradarbiavimas ir draugystė tęsis ir toliau, juk tikslas tas pats – doras, išsilavinęs, gyvenimui pasirengęs jaunas žmogus.
Živilė Valatkienė, pradinių klasių mokytoja
