kvitrina.com
Užuguosčio parapijos bažnyčioje pagrindiniai, tituliniai, yra Šventųjų Petro ir Povilo – Petrinių atlaidai. Tačiau liepos pabaigoje čia minimos ir Oninės – šventosios Onos atlaidai ir bendruomenės šventė. Kartu tai ir naujojo derliaus laukimo diena, nes šventa Ona – duonos ponia. Mat šiuo laiku turėtų būti pats javapjūtės įkarštis, o iš pirmųjų grūdų malta duona skiriama šios šventosios garbei. Tiesa, šiemet žemdirbių planus jaukia nepalankūs orai, verčiantys neramiai dairytis į nusvirusias varpas ir laukti giedros.
Nors kūlimas dar tik tik prasideda, kvapnus duonos kepalas pagarbiai buvo atneštas prie altoriaus ir per šias Onines. Liepos 31 d. Užuguosčio parapijos ir aplinkinių vietovių tikintieji rinkosi į atlaidus jaukioje, tačiau labai remonto laukiančioje bažnyčioje. Šia svarbia proga didįjį altorių papuošė senoviškas, brangiais aptaisais ir votais išdailintas Švenčiausios Motinos su kūdikiu paveikslas, garsėjantis stebuklais. Paveikslas sukurtas XVIII a. pirmoje pusėje, atvežtas į Užuguosčio bažnyčią iš Ščehlanų grafų Foglerių koplyčios. Stebuklingą paveikslą puošia brangių akmenų ir gintaro vėriniai – tai moterų padėkos už pasveikimus.
Mišias atlaidų proga aukojo svečias – kunigas Donatas Šukys, kurio pamokslas turėjo išlikti daugelio atmintyje. Jis prašė susirinkusių pakelti rankas, jei atsakymas į jo klausimus bus „taip“. Keista ir nelabai lietuviška: paklausus, kas blogai iš ten esančiųjų gyvena, pakilo, ko gero, tik viena ranka. O rankos kilo, kai buvo klausiama, ar pavalgę, atsigėrę, apsirengę žmonės. Iš tiesų, pasak kunigo Donato, blogo gyvenimo samprata atsiranda tuomet, kai imama dairytis į kitus, kažką geriau turinčius. O juk verta džiaugtis tuo, kad nebadauji, esi apsirengęs, turi namus, mylinčią šeimą, kad gyveni ramioje (ačiū Dievui!) šalyje, kur nešaudo, nesproginėja, kur tavo vaikai saugūs nuo teroristų ar okupantų. Ar tai mažai? Ar tikrai gyvybiškai būtina prabanga namuose, naujas automobilis, eurų prikimšta sąskaita banke? Tikriausiai, viskas nublanksta pabandžius pagalvoti, kas iš tiesų svarbu Dievui, savosios sielos gerovei. Juk teisingai sakoma, kad turtų į grabą nesusidėsi ir anapus nenusineši.
Kaip ir dera tokią dieną, mišių pradžioje buvo pasveikintos Onos, tarp kurių džiugu buvo matyti ir mažutę šio vardo nešiotoją. Juk Ona – anksčiau labai populiarus vardas, teiktas moterims pagerbiant Jėzaus močiutę, Mergelės Marijos motiną. Dabar šis vardas jau netekęs buvusio patrauklumo, tad matyti mergytę tokiu vardu tikrai labai miela.
Kaip ir kasmet, užuguostiečiams ir Oninių atlaidų svečiams šio krašto bendruomenė surengė smagią šventę, kur buvo galima ne tik pasiklausyti dainų ir gražių melodijų, bet ir parungtyniauti varžybose, pasidžiaugti dovanomis, prizais ir gera nuotaika.
