kvitrina.lt · Prienų ir Birštono naujienų portalas

Škvalas parodė, kad gyvybiškai svarbių įmonių centralizavimas turi didelių trūkumų

DSC_0001

Jonas Kavaliauskas

Birželio 17 d. pusės valandos škvalas Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse ne tik vartė medžius, rovė stogus, bet ir dešimtis tūkstančių žmonių paliko be elektros energijos. Deja, bet už elektros tiekimą atsakinga tarnyba, nors ir gyrėsi, jog sėkmingai kovojo su škvalo padariniais, nesugebėjo ne tik tinkamu laiku atkurti elektros tiekimo, bet ir savo klientus paliko be aiškios informacijos, o skurdūs operatorių atsakymai nurodant, jog yra daug darbų, neatlaiko kritikos.

Bet ir tai ne viskas. Net ypatingai svarbių visuomenei įstaigų ir įmonių vadovai negalėjo gauti informacijos apie gedimų pašalinimo laiką. Kažkoks absurdas! Įmonės ir privatūs asmenys naudojasi tuo pačiu informacijos šaltiniu – 1882.

Štai, Prienų rajone elektros tiekimas visiems vartotojams buvo atkurtas tik po savaitės. Be elektros liko ir bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ priklausanti biokatilinė, nors ji turi du skirtingus elektros įvadus. Ir nors katilinės darbuotojai stengėsi, bet centralizuotai karštą vandenį gaunantys prieniškiai kurį laiką turėjo nepatogumų.

Nepatenkintas ESO veiksmais buvo kaimo turizmo sodybos „Guosta“ savininkas. Pasak verslininko, ESO informacinis centras jokios naudingos informacijos nežinojo, tik konstatavo, jog gedimas dar nesutvarkytas. Anot sodybos savininko, nuostolių nepavyko išvengti, nors visu pajėgumu veikia generatorius.

Klientų liudijimai rodo, kad „Energijos skirstymo operatorius” nėra pasiruošęs greitai likviduoti gamtos padarinius, o realūs įvykiai tik patvirtina, jog įmonių centralizacija davė ne tik pliusų, bet ir riebių minusų.

Aiškinti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, vienas dalykas, o susidūrus su realybe – kitas.

ESO turėtų  imti pavyzdį iš ugniagesių gelbėtojų ir pagalvoti apie savanorių brigadų formavimą visoje Lietuvoje.

Tiesa, ne tik elektros tiekėjai gavo „raudoną kortelę“ už savo veiklą. Dar keisčiau elgėsi kelininkai.

Nuvirtę medžiai nuo penktadienio iki pirmadienio stūksojo šalikelėse, visiškai šalia važiuojamosios kelio dalies, ir sukeldavo pavojų, bet valymo darbai prasidėjo tik pirmadienio rytą.

Tiesa, medžiai, kurie nuvirto ant važiuojamosios kelio dalies ugniagesių gelbėtojų dėka buvo pašalinti.

Po žurnalistinio tyrimo paaiškėjo, jog kelių tarnybos, jei nepaskelbta ekstremali padėtis, neturi teisės po darbo valandų pajudėti iš savo bazių. Dėl šios tvarkos absurdiškumo net miestuose esantys kelių tarnybos prižiūrimi keliai buvo pilni šakų, trikdė judėjimą.

Visgi, yra ir kitų pavyzdžių, kurie lyg ir apgina tarnybų veiksmus. Birštone, iškart po škvalo, likviduoti gamtos stichijos padarinių išvažiavo Miesto tvarkymo tarnybos darbuotojai. Ir kurortas labai greitai susitvarkė, kad nebūtų nepatogumų Birštono gyventojams ir svečiams.

Bet ir kurorte gamtos stichija apnuogino, pasak birštoniškių, įsisenėjusias problemas. Tai prastai veikianti lietaus vandens surinkimo sistema. Tiesa, problemoms pašalinti Birštono valdžia žadėjo imtis veiksmų, bet sprendimas užstrigo kažkur pusiaukelėje.

Nepatogumai anksčiau ar vėliau pašalinami, bet škvalas padarė ir nemažai nuostolių. Ramesni buvo tie gyventojai, kurių turtas buvo apdraustas, nes nuostolius padengs draudikai. Štai „Lietuvos draudimas” išplatino pranešimą, jog Prienų rajono gyventojams nuostoliams atlyginti reikės apie 20000 eurų, o „Gjensidige” informavo, kad nuostoliams padengti rezervuota 9000 eurų. Bendrovė „Compensa“ atsiųstame pranešime nurodė, kad jų klientai nuostolių nepatyrė.

Pagal Prienų PGT suteiktą informaciją, škvalas pareikalavo susikaupimo ir greitų veiksmų. Ugniagesiai gelbėtojai birželio 17 – 21 dienomis 17 kartų vyko pagal iškvietimus. Dažniausiai reikėjo šalinti medžius. Tiesa, birželio 17 d. buvo užgesintas gaisras elektros pastotėje, o birželio 21 d. Skriaudžiuose degė lauko virtuvė.

Škvalą pakeitė kaitra. Ir nemažai žmonių pateko į savo pačių nerūpestingumo spąstus. Šalyje 4 žmonės nuskendo. Mūsų krašte nelaimingų atvejų neužfiksuota.

O kaip savivaldybių vadovai vertino atsakingų tarnybų darbą tokioje sudėtingoje situacijoje?

Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas naujienų portalui kvitrina.com pasakė, jog pats asmeniškai po škvalo buvo atvykęs į Prienus. Pasak savivaldybės vadovo, vienur kitur buvo nedidelių problemų, bet ekstremalios situacijos buvo išvengta. Birštono merė Nijolė Dirginčienė gyrė Miesto tvarkymo tarnybos darbuotojus ir dėkojo už atsakingai atliktą darbą.

Ką gi, problemos lyg ir išspręstos, bet priežastys vargu ar pašalintos. Naujas škvalas atneš naujas problemas. Visgi, norėtųsi, kad darbai vyktų sklandžiau ir visos tarnybos iškart jų imtųsi, o ne stebėtų iš šalies, mosuodami susikurtomis taisyklėmis.

 

One thought on “Škvalas parodė, kad gyvybiškai svarbių įmonių centralizavimas turi didelių trūkumų”

  1. Ner ko noreti,kai imonems vadovauja kostiumuoti …….

Comments are closed.

Susijusios naujienos

Bronzos apdovanojimas „Darbo žvaigždė“ – Rasai Noreikienei

kvitrina.com 2025 m. pabaigoje Kauno sporto halėje vykusiame verslo bendruomenės šventiniame vakare buvo pagerbti Kauno ir Marijampolės regionų verslo atstovai, demonstravusieji tvarumą, inovatyvumą, augimą ir reikšmingą indėlį į regiono bei visos Lietuvos ekonominę gerovę. Tarp jų ir akcinės bendrovės Birštono sanatorija „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė, kuri buvo apdovanota vienu aukščiausių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų […]

Skaityti daugiau

Trijų Karalių naujiena. Žurnalas „Stilius“ Lietuvos metų moterimi paskelbė prekės ženklo „Akvilė“ įkūrėją Aistę Miliūtę

kvitrina.com Sausio 6 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“ iškilmingai nominavo 2025 m. Lietuvos metų moterį. Ją tapo UAB „SPA Birštonas“ ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ vadovė, prekinio ženklo „Akvilė“ įkūrėja, vandens someljė Aistė Miliūtė. Birštoną reprezentuojančių bendrovių vadovė nepastebimai daro teigiamą įtaką kurorto žinomumui ir jo klestėjimui. Aistė nemėgsta didelio […]

Skaityti daugiau

Ūkininkus netrukus pasieks beveik 19 mln. eurų

Kaip Žemės ūkio ministerija ir žadėjo, šį mėnesį pareiškėjus, vykdžiusius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą “ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pasieks  dar beveik 19 mln. Eur.  Lėšos bus pradėtos mokėti šį penktadienį – nuo sausio 9 d. 2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, […]

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite: