Visi su nekantrumu laukia vasaros, kuri tarsi praneša, kad atostogos jau visai čia pat, kad prasideda kelionių metas. Birželio 14 dieną Balbieriškio pagrindinės mokyklos bendruomenės kolektyvas išvyko į tūkstančio ežerų kraštu pramintą Mozūriją. Akys tikrai negali nematyti šio Lenkijos šiaurės rytuose esančio krašto gamtos grožio, išlikusių istorijos ir architektūros paminklų. Viena populiariausių istorinių vietovių šiame regione – tai paslaptingas Gierložo girios glūdumoje besislapstantis „Vilko guolis“, buvęs paties A. Hitlerio karinis štabas. Vilkas – dažnai naudotas A. Hitlerio slapyvardis. Apie gūdžiame miške išlikusius tik po nacių atsitraukimo susprogdintų statinių griuvėsius su puikiai įrengtomis ventiliacijos sistemomis, apie pasikėsinimą į patį A. Hitlerį mums papasakojo gidas. Galėjome iš arčiau pamatyti, kokie galingi statiniai, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo puikiai užmaskuoti, saugojo svarbiausias to meto istorijos asmenybes. Aišku, keliaudami po šį kraštą aplankėme ne vieną bažnyčią, katedrą, garsėjančią savo grožiu visoje Europoje, galėjome užlipti į varpinės bokštus ir pamatyti lankomas vietoves iš paukščio skrydžio. Kelionės metu važiuodami nuo Glotowo bažnyčios matėme piligrimų lankomą šventą vietą – Mozūrijos Kalvariją, ten įrengtas ir Kryžiaus kelią simbolizuojančias stoteles. Visai netoli Rešelio įsikūrusiame mažesniame miestelyje pabuvojome Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo komplekse – barokinė bažnyčia su čia pat įsikūrusiu jėzuitų ordinu. Šventoji Lipka, arba Šventaliepė, iš kitų bažnyčių išsiskiria tuo, kad bažnyčios viduje „auga“ liepa, šios vietovės simbolis, o bažnyčios vargonai, kuriuos sudaro apie 5000 vamzdžių, garsūs šventųjų figūrėlėmis, kurios juda užgrojus vargonams. Šių nuostabaus skambesio ir įspūdingos konstrukcijos vargonų muzikos pasiklausyti susirenka tūkstančiai keliautojų, klausėme ir mes, likome be galo sužavėti. Mozūrijos kraštas, menantis kryžiuočių ordino laikus, garsėja Kenštyno, Rešelio pilimis. Aplankėme ir šias pilis, turėjome galimybę pabuvoti pilių požemiuose, apžiūrėti esančias ekspozicijas, pasivaikščioti Rytprūsių istorijos keliais.
Nors kelionės metu nuvažiavome ne vieną šimtą kilometrų, užlipome į kelis šimtus laiptelių turinčias bažnyčių varpines, pilių bokštus, namo grįžome geros nuotaikos, daug naujo sužinoję ir pamatę.
Mokytoja Rita Šalčiūtė
