Šio jauno žmogaus pavardė gerai žinoma ne tik Prienuose. Neseniai pasibaigusiame Pasaulio jaunimo krepšinio čempionate vaikinas buvo vienas iš Lietuvos komandos lyderių. Be jokios abejonės, kalbame apie Edviną Šeškų, anot kurio, jis iki pačių šaknų yra ir bus prieniškis. Septyniolikmečio kelias į krepšinį prasidėjo, pasak jo mamos Ritos Šeškuvienės, kai jam sukako 5 metukai, o pagrindiniu masalu pasirenkant būtent krepšinį tapo brolis Domantas, kurį Prienų sporto centre kartu su kitais treniravo tėvas Virginijus Šeškus. Penkiametis Edvinas buvo infiltruotas į trimis metais vyresnių vaikinų grupę. Pasak jo, buvo visko, bet šios treniruotės užgrūdino charakterį. Besimokydamas trečioje klasėje Edvinas pradėjo lankyti treniruotes Sabonio krepšinio mokykloje. Nuo tada ir prasidėjo jo su mama važinėjimai į Kauną, kurie tęsėsi net penkerius metus. Edvinas teigia, kad mama seniai tapo jo pagrindinis ir svarbiausias sirgalius.
Ir štai Edvinas pasakoja apie sportavimą Kaune, o R. Šeškuvienė pritaria sūnui galvos linktelėjimais, neretai įsiterpdama į pokalbį. Pasak Ritos, jaunėlis savo charakteriu daugiau panašus į ją, o vyresnėlis Domantas – į tėvą. Edvinas nelinkęs konfliktuoti ne tik už aikštelės ribų, bet ir aikštelėje. Visgi prieniškio kelias netikėtai padarė ryškų posūkį, ir, būdamas penkiolikos, paauglys atsidūrė Vilniuje. Edvinas ne tik pakeitė treniruočių vietą, bet ir tapo „Lietuvos ryto“ komandos nariu. Ir tai skatino tapti geru krepšininku. Pasak Edvino, siekti profesionalios krepšininko karjeros jį pastūmėjo įvykis, kuris lyg ir nieko nereiškė, bet buvo nemalonus. Penkiolikmetis prieniškis nepateko, nors ir tikėjosi, net į išplėstinį U 16 rinktinės kandidatų sąrašą, ir šis faktas pakeitė požiūrį į krepšinį.
Jaunas krepšininkas labai šiltai atsiliepia apie trenerį Tadą Stankevičių, su kuriuo jam teko dirbti pirmaisiais metais Vilniuje. „Tadas buvo daugiau nei krepšinio treneris, jis buvo lyg antras tėvas“, – teigia E. Šeškus.
Antrieji metai Vilniuje Edvinui nebuvo itin sėkmingi. Š. Marčiulionio akademijos komandoje, kuri rungtyniavo NKL, jis gavo nedaug laiko žaisti bei užpuolė traumelės.
Visgi sezono pabaiga viską atpirko. Edvinas su Š. Marčiulionio akademijos septyniolikmečių komanda tapo MKL čempionu, o sidabro apdovanojimo savininku su ta pačia komanda 18-mečių čempionate bei su „Lietuvos ryto“ jaunimu – Eurolygos čempionu.
Pasak Edvino, treneris D. Maskoliūnas sugebėjo sustyguoti komandos žaidimą taip, kad aikštelėje nė vienas krepšininkas negalvojo apie asmeninius pasiekimus. „Mes žaidėme komandinį žaidimą ir rezultatas buvo akivaizdus“, – pabrėžė Edvinas, kalbėdamas apie Eurolygos turnyrą.
Ir Vilniuje Edvinas sulaukia mamos palaikymo. Pasak R. Šeškuvienės, reikia gi palepinti jaunėlį, skaniai pamaitinti, nors jis ir pats bando gaminti. Jaunasis krepšininkas neslepia, jog mamos buvimas šalia jam suteikia ramybės. „Grįžęs iš kelionių, pirmiausiai tarp pasitinkančių ieškau mamos“, – tikina prieniškis. Jis neieško progų pabendrauti su žurnalistais, bet jei kas kalbina, dalinasi savo mintimis.
Edvinui išvykus į Vilnių, R. Šeškuvienės dienotvarkėje atsirado daug laisvo laiko ir pirmosiomis savaitėmis iškildavo klausimas: o ką gi veikti? Laikui bėgant, ši problema išnyko, nes Ritai tenka prižiūrėti ir didžiulį namą, ir kiemą. „Esu įpratusi rūpintis savo šeima, ir tai suteikia man malonumą“, – tvirtina R. Šeškuvienė.
Edvino mama džiaugiasi, kad jaunėlis pasirinko krepšininko kelią, nes nelieka laiko su bendraamžiais „šlifuoti gatves“. Pasak Ritos, Edvinas, kuris buvo jos prižiūrimas visada, nes nelankė darželio, bandė save ne tik krepšinyje – jis buvo gabus ir menui. Prienų meno mokykloje vaikinas lankė dūdelių, pianino, choro užsiėmimus bei mokėsi groti klasikine gitara. Bet nugalėjo krepšinis. O mama džiaugiasi ne tik sūnaus pasiekimais krepšinio aikštelėse, bet ir jo požiūriu į mokslus. Edvinas teigia, jog jam reikia pasitempti ir pagerinti gaunamų balų vidurkį. Beje, jis turi draugų ir draugių, bet širdies išrinktosios dar nėra, nes šiuo metu jo pagrindinė meilė – krepšinis.
Kaip bebūtų gerai Vilniuje ar kitur, Edvinas visada, esant laisvam laikui, skuba į Prienus, nes tai jo gimtasis miestas, kuriame jis visada, ypač mamos, laukiamas. O mamos karjera – tarnystė šeimai.
