Birštoniečiams, kurių vaikai išvyko koncertuoti į Lietuvos moksleivių dainų šventę, tos dienos buvo karštos įvairiomis prasmėmis. Jos iš tiesų buvo kaitrios, kepinusi saulė šokdino termometrų stulpelius virš 30 laipsnių, tad dar karščiau darėsi galvojant, o kaip gi ten, Vilniuje, vaikai? Ar jie neperkais, ar nesusirgs, ar nepervargs? Rūpintasi ne be reikalo, bet viskas klostėsi sėkmingai. Šokėjus į šventę lydėjusi Birštono kultūros centro choreografė Birutė Brazdžiūtė pasakojo taip pat gerokai nerimavusi dėl savo globotinių, laimei, viskas buvo gerai. Nors Kalnų parke ir nesisukiojo gaivinantis vėjas, bet vaikai nuo saulės galėjo pasislėpti po medžiais, buvo labai rūpinamasi, kad jie gautų pakankamai vandens, kad per daug nenuvargtų. Pasak B. Brazdžiūtės, nuostabu buvo tai, kad birštoniečiai šokėjai buvo kantrūs ir ištvermingi, puikiai atlaikė repeticijų ir pasirodymų krūvius, iki labai vėlaus vakaro dalyvavo šventės programoje. Kadangi jai pačiai teko dirbti aikštės baletmeistere, tuo laiku mažuosius prižiūrėjo vyresniosios grupės šokėja Milda Kederytė, labai atsakingai atlikusi šią pareigą, nors, kaip ji sakė, buvo išties sunku ir neramu dėl kiekvieno globotinio. O vaikams buvo sudarytos labai geros buities sąlygos, tuo, pasak B. Brazdžiūtės, nuolat pasirūpina direktorius Z. Vileikis, todėl ir nakvynė buvo patogi, ir patiems važinėti į šventės vietą nereikėjo.
Mažieji šokėjai Simona, Gabija, Žydrūnė, Emilija, Vakaris, Jonas, Tomas, Žilvinas ir Pijus, sugrįžę iš Vilniaus ir gerai išsimiegoję, atėjo į kultūros centrą pasikalbėti, pasidalinti įspūdžiais, pasivaišinti pyragu ir ledais – už puikų pasirodymą tai jiems dovanojo mylima vadovė. Vaikai pasakojo visiškai nepavargę, bet labai smagiai praleidę laiką, susiradę draugų, pamatę daug įdomaus. Tiesa, Žilvinas turėjo važiuoti namo, nes susirgo, Jonui nuo karščio kraujas iš nosies pasipylė, o Emilija pametė batus… Bet tai tik menkniekiai, sakė vaikai, kitąkart jie vėl būtinai važiuos į šventę, ruošis jai ir labai lauks sekančios vasaros.
