Banginis – sūriųjų marių gyventojas, bet kažkodėl jis „apsigyveno“ Birštono savivaldybės herbe. Kodėl jis čia, iš kur atsirado ir kur pradingo, tikriausiai žino visi birštoniečiai. Tačiau gal tai nežinoma kitų vietovių gyventojams? Surasti ir pamatyti Birštono Banginuką nutarė mažieji kurorto svečiai – Jiezno vaikų globos namų gyventojai, kuriems įdomias pamokėles gražiausioje miesto vietoje vedė Birštono turizmo informacijos centro darbuotojos. Kadangi rugsėjo 23-ioji diena vis gąsdino lietumi, mažieji jiezniečiai ir juos mokiusios labai išmintingos išvaizdos mokytojos susibūrė palapinėje. O čia vaikų laukė dovanėlės – spalvingos Sofijos Liorančienės knygelės „Pasakaitės apie Birštono karalystę“, skanėstai ir daugybė banginukų, besisiūbuojančių pasieniuose girliandomis. Tai ir buvo pirmoji jiezniečių pažintis su Birštono simboliu. Vaikai puošė gipsinius medalius su banginuko įspaudu pačiomis jiems patinkančiomis spalvomis, keliavo po gražųjį kurortą – biuvetėje ragavo mineralinio vandens, užkopė į Vytauto kalną, krantinėje gėrėjosi Vytauto didžiojo paminklu. Ir visur jų laukė pasakojimai apie Birštoną, jo mineralinius vandenis, apie Nemuną ir klaidžiąsias kilpas. Bet kurgi vis dėlto Banginukas? Gaila, tačiau vaikai sužinojo, jog jis, pastačius Kauno hidroelektrinę, atsidūrė giliai po vandeniu, tik jo atvaizdas papuošė miesto herbą, suvenyrus, knygeles ir bukletus. Mažieji nenusiminė, nes Banginukui vandenyje tikriausiai daug geriau nei pakrantėje, o kad parvažiavę namo jo nepamirštų, jie, padedami mėlynais apsiaustais apsigobusių mokytojų, prisigamino daugybę jo atspaudų. Įdomi ir per trumpa pasirodė jiezniečiams pamokėlė, bet joje jie labai daug visko sužinojo, paragavo gydančiojo vandens ir susipažino su mielu Birštono Banginuku. Svečiams išvykus namo, mokytojos dar pasiliko. Jų laukė dar viena pamokėlė, kurioje susipažinti su Banginuku galėjo mažieji birštoniečiai.
Pasitikdamas Pasaulinę turizmo dieną, Birštono Turizmo informacijos centras ir šįkart surengė netradicinę, bet turiningą ir įdomią šventę, šiemet skirtą mažiesiems kurorto gyventojams ir jo svečiams. Vieni jų susipažino su artima, bet turbūt nelabai žinoma vietove, o kiti galėjo atrasti savo gimtinėje kažką naujo ir nematyto, taip po truputėlį mokydamiesi tapti ir turistais, ir savo krašto žinovais.
