Pranešimas spaudai
ES turi labiau orientuotis į ekonomikos augimą, o Europos Komisijos galios prižiūrėti euro zonos šalių biudžetus neturi išvengti parlamentinės kontrolės. Taip trečiadienį nusprendė Europos Parlamentas. Jis siūlo įsteigti Europos skolų gražinimo fondą, sukurti ekonomikos augimo skatinimo priemonę, numatyti euro zonos stabilumo obligacijų sukūrimo veiksmų planą, taip pat sustiprinti ES šalių, kurioms gresia nemokumas, teisinę apsaugą.
Parlamentas siūlo įsteigti Europos skolų gražinimo fondą, kuris sutelktų euro zonos skolas, viršijančias 60 proc. šalies BVP. Šiuo metu tokios skolos sudaro apie 2,3 trilijono eurų. EP narių nuomone, jos galėtų būti apmokėtos per 25 metų laikotarpį, taikant mažesnes vidutines palūkanas. Tai leistų šalims įgyvendinti reformas ir išeiti iš užburto rato, nes didesnės palūkanos skatina įsiskolinimą ir lėtina ekonomikos augimą.
EP nuomone, įsigaliojus šiems teisės aktams, Europos Komisija per mėnesį turėtų pateikti euro zonos stabilumo obligacijų sukūrimo planą ir pasiūlyti ekonomikos augimo skatinimo priemonę, kuri įgalintų kasmet sutelkti po 1 proc. ES BVP, t.y. apie 100 mlrd. eurų, infrastruktūrai plėtoti.
Europarlamentarai ragina užtikrinti, kad fiskalinė priežiūra nenustelbtų ekonominio augimo. Jų įsitikinimu, vertindama ES valstybių biudžetus, Europos Komisija turėtų lanksčiau žiūrėti į tokias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Esant ypatingoms aplinkybėms ar dideliam ekonomikos nuosmukiui, biudžeto deficito sumažinimo grafikas galėtų būti lankstesnis, mano EP nariai
Europos Komisijai numatoma suteikti teisę vienašališkai spręsti dėl makroekonominių korekcinių veiksmų, nebent ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma jiems nepritartų. Siekdami sustiprinti demokratinę atskaitomybę ir parlamentinę kontrolę, EP nariai siūlo kas trejus metus persvarstyti šios srities Europos Komisijos galias, o Parlamentui ir Tarybai suteikti teisę prireikus jas panaikinti.
Naujos taisyklės leis sustiprinti ES šalių, kurioms gresia nemokumas, teisinę apsaugą. Europos Komisijai nusprendus suteikti apsaugą tam tikrai ES valstybei, ji negalėtų būti paskelbta nemokia, jos palūkanos turėtų būti įšaldytos, o visi jos kreditoriai per du mėnesius turėtų pranešti apie save Komisijai.
Nors EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas dar gegužės mėnesį pritarė šiems teisės aktams, balsų dauguma buvo per maža, kad suteiktų aiškų mandatą deryboms su ES valstybėmis. Viso Parlamento balsavimas leis pradėti derybas su ES Taryba dėl šių teisės aktų.
Prieš balsavimą EP pranešėjas dėl pagalbos finansinių sunkumų turinčioms valstybėms taisyklių Jean-Paul Gauzes (Europos liaudies partija, Prancūzija) teigė, kad jei šios taisyklės būtų galiojusios prieš dvejus metus, jos būtų padėjusios išvengti esamų problemų kai kuriose šalyse, nes būtų laiku imtasi veiksmų. Tuo tarpu EP pranešėja dėl valstybių biudžetinės atskaitomybės reikalavimų Elisa Ferreira (Socialistai ir demokratai, Portugalija) paragino „pergalvoti trumpalaikius tikslus ir kalbėti ne vien apie taupymą“.
EP siekia lankstaus ES biudžeto ir jo pajamų sistemos reformos
Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (541 balsas už, 100 prieš, 36 susilaikė) Europos Parlamentas pageidauja lankstesnio ilgalaikio ES biudžeto, kuris leistų įgyvendinti užsibrėžtus politinius tikslus. Rezoliucijoje taip pat teigiama, kad valstybių įmokas į ES biudžetą palaipsniui turi pakeisti kiti finansavimo šaltiniai.
Rezoliucijoje, skirtoje birželio 28-29 d. vyksiančiam ES vadovų susitikimui, primygtinai raginama 2014-2020 m. ES finansinėje programoje numatyti didesnį lankstumą – leisti perkelti išlaidas iš vienos biudžeto eilutės į kitą ar iš vienų finansinių metų į kitus, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir prioritetus. Lankstumo trūkumas dabartinėje sistemoje neleido tinkamai reaguoti į naujus iššūkius, pažymi EP nariai.
EP nariai siekia reformuoti dabartinę biudžeto pajamų sistemą ir sumažinti valstybių įmokas, kurias palaipsniui turėtų pakeisti nauji šaltiniai – tokie kaip finansinių sandorių mokestis ar naujas ES pridėtinės vertės mokestis. Valstybių įmokos šiuo metu suformuoja 75 proc. ES biudžeto, o EP nariai siekia iki 2020 m. sumažinti šią dalį iki 40 proc.
Parlamentas akcentuoja, kad jis „nepasirengęs pritarti reglamentui dėl kitos daugiametės finansinės programos, kol nepasiektas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, kurią įvykdžius būtų nutrauktas šiuo metu galiojantis permokų grąžinimas ir kitų korekcinių priemonių taikymas“.
Europos Parlamentas dar 2011 m. birželio 8 d. patvirtino savo poziciją dėl 2014-2020 m. ES ilgalaikio biudžeto. 2011 m. birželio 29 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos. ES Tarybai pirmininkaujanti Danija ketina pristatyti būsimų derybų dėl šios programos gaires birželio 28-29 d. rengiamame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Septynerių metų ES finansinė programa gali būti priimta tik sutarus visoms ES valstybėms ir pritarus Europos Parlamentui.
