LLRI: Prienų rajonas Lietuvos savivaldybių indekse pakilo į 29 vietą

Visgi investicijų pritraukti Prienams sekėsi sunkiai. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, buvo pačios mažiausios tarp 54 savivaldybių. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui taip pat buvo vienas mažiausių. Menką ekonomikos aktyvumą atspindi ir mažas santykinis verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius” – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

2015 m. lapkričio 17 d. – Prienų r. savivaldybė surinko 45,6 balo iš 100 ir šiemet užima 29

vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.

Aukštą balą Prienų savivaldybė gavo už palankią mokestinę aplinką – 2014 m. taikytas vienas mažiausių nekilnojamojo turto mokesčių tarifų, Vidutinis mokestis už verslo liudijimus Prienų r. savivaldybėje taip pat buvo vienas mažiausių tarp vertintų 54 savivaldybių.

„Visgi investicijų pritraukti Prienams sekėsi sunkiai. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, buvo pačios mažiausios tarp 54 savivaldybių. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui taip pat buvo vienas mažiausių. Menką ekonomikos aktyvumą atspindi ir mažas santykinis verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius” – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Savivaldybių tendencijos: lyderiai net trys

Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Šios savivaldybės sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.

Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutines trijose vietose liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai. Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Tarsi užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau.

Vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.

„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla: paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamą turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.