Kiekvienais metais Jiezno krašto žmonės paskutinį rugsėjo sekmadienį renkasi į Šv. Mykolo atlaidus. Šv. Mišiose klebonas ir parapijiečiai dėkoja Dievui už duotą derlių, šventina atnašas. Užaugintu derliumi parapijiečiai pasidalija su slaugos ligonine, vaikų globos namais ir su kaimynu, kurio derlius buvo prastesnis.
Po Šv. Mišių parapijiečiai keliauja prie Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro, kur būna surengta rudens gėrybių paroda, vyksta linksmybės.
Šiemet kultūros centre jiezniečių laukė pats Jiezno grafas Mykolas Pacas (seniūnas Algis Bartusevičius) su sūnumi Liudviku Pacu, rūmų damomis ir kariškiais.
Susirinkusieji su dideliu susidomėjimu klausėsi grafo kreipimosi, kuriame jis pateikė išsamių žinių apie dvaro derlių ir turtus gilioje praeityje:
„Aš, grafas Mykolas Pacas, Kauno teismo seniūnas, didelę grafystę iš savo puošnių Jiezno rūmų, kuriuose nuolatos gyvenu, valdau. Mano ūkio valdos – daugiau kaip 1000-yje valakų (1 valakas – 21,6 ha), keliose seniūnijose tęsiasi. Mano akmenys senieji guli ir prie Žiežmarių, ir prie Alšios. Jundeliškėse tris dūmus aš irgi valdau. Ūkyje maname pusantro tūkstančio valdinių turiu, kurie Sundakų, Domeikiemio, Sobuvos, Trezentalo ir kituose palivarkuose pluša. Šiais derliaus metais ekonomas Laknickis man suskaičiavo, kad jau pardavėme 1662 pūdus rugių, 10947 kviečių, 974 avižų, 259 grikių, 223 žirnių ir 42 pūdus sėmenų (1 pūdas – 16,38046 kg), kanapių – 2 pūdus. 7 statinės saulėgrąžų aliejaus išspausta. Mano ūkyje 60 avinų ir virš 200 avelių, iš kurių 69 krepšius surinkome sūrių, 218 meitėlių ir 320 mažesnių kiaulių dvaro tvartuose knibžda ir į skerdyklą kviečia. Prie mėsos reikia ir druskos. Jos šias metais 8 statines iš Rytų Prūsijos atsivežėme. O į ten iš mūsų potašas ir dideli rąstai nuplaukia.
O žirgų gausybė – 174. Arklininkas Kaminskas juos prižiūri. Aš, grafas, jų eiklumą mėgstu, tad su karieta ne tik iki Kauno ir Vilniaus, bet į Myrą, Mytą ar net Nesvyžių nurūkstu. Žemutiniame Jiezno dvare su Kauno rotmistru Tadu Margevičiu dažnai eiklius žirgus išsimainome mėnesiui kitam. Juos gerai prižiūriu ir šeriu. Virš 200 vežimų šiais metais šieno turiu, vien Alšios pievose 100 vežimų šieno surandu.
Malūnai mano valdose šie: Grikapėdyje didžiausias mala; 12 akmenų, lentpjūvė,vėlykla ir perlinė kruopinė jame. Po Mmžesnį malūnėlį Paverkniuose ir prie Guostelės surandi. O dar kokį malūną prie Lapainios turiu. Jis turi du akmenis – rupiems ir pikliuotiems miltams malti. Jis yra mylioje nuo Jiezno. Šalia Verbyliškių turiu plytinę ir kalkinę turiu, puošniuosius savo rūmus visada atsinaujinu.
Alų krašto smuklėse mano svečiai ir pravažiuojantys bajorai giria. Kur jie besustotų – Jiezne ar Grikapėdyje, ar Liciškėnuose – vietinį, „bajorišką“ ir vokišką geria. Geria ir dar gerti ne kartą paprašo. Daugiau kaip 50 statinių mano šaunūs smuklininkai žydai per metus parduoda.
O žuvis, ta stebuklinga žuvis, kuri mane ir mano svečius pakerėjo. Mano valdose dešimtis ežerų, o didžiausias – Didysis Švenčius. Lydekos, upėtakiai, karšiai ant mano vaišių stalo puikuojasi, o mano dvaro tvenkiniuose karpius, ešerius ir kuojas, lynus mano tarnai pagauna dažnai.
Tai svečių delikatesas būna dažnai.
Svečiai mieli, į mano dvarą skubėkite. Kavos, cukraus, uogienių dar 88 pūdai mano sandėliuose. O po mano rūmais dideli, gilūs ir vėsūs rūsiai. Juose dar pilna malvazijos, vengrino ir kitų nuostabių, visos Europos gėrimų stiprių.
Mano grafystės darbštuoliai man dirba, turtus krauna. Dvi dienas be jaučio, pusantros su jaučiu darbą dvare atlieka arba 10 auksinų grynais susimoka. Kas man gerai dirba ir ištikimai tarnauja, tą laisve apdovanoju ir žemės gabalėliu. Štai, 1788 m. į laisvę Juozapą Vaitkevičių paleidau, šis dabar Dievui dėkoja ir už mano giminę meldžias“ (faktai tikri iš: LVIA, f.525, ap.8, b.892, p.57-14; LVIA, F.525, ap.15, b.73, p.2-18).
Grafas neužmiršo, kad esame dvidešimt pirmajame amžiuje, kad derliai dabar daug gausesni, žmonės laisvi, linksmi. Todėl jis „dėkavojo už prociavonę“ visiems jiezniečiams, kurie nepatingėjo ir savo skanius patiekalus bei rudens gėrybių eksponatus pristatė Jiezno Mykolinių šventėje ir Prienų „Rudens mugėje 2015“.
Jiezno KLC direktorė Dalia Vertinskienė
