Didžioji seniūnijos šventė – jubiliejui paminėti

Istorikas Vytautas Kuzmickas atskleidžia, jog pirmą kartą Jiezno vardas buvo paminėtas 1492 metais, kai Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras (Jogailos anūkas) suteikė privilegiją Darsūniškio bažnyčiai, pavesdamas imti dešimtinę iš Jiezno dvaro. Tai pirmasis vietovardžio paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir, beje, gana vėlyvas. V. Kuzmicko manymu, pelkėto, sunkiai įveikiamais brūzgynais apaugusio krašto vengė ne tik kryžiuočiai, kurie savo kronikose šimtmečiu anksčiau paminėjo Darsūniškį, Stakliškes, Birštoną ir Punią, bet ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kurjeriai, palydovai ir sekliai. Gali būti, jog dėl to Jiezno apylinkės buvo ilgai neapgyvendintos, ir praėjo nemažai laiko, kol kraštas buvo įsavintas žmonių.  Jiezno dvaro likimo vingius ir įdomybes istorikas ruošiasi atskleisti gimtinės jubiliejų birželio 2-ąją minėsiantiems jiezniečiams, ruošiantiems šiai progai įspūdingą šventę.

520-ąsias Jiezno vardo paminėjimo metines jiezniečiai ruošiasi pradėti šv. Mišiomis Jiezno parapijos bažnyčioje, kurios statytojai buvo dvaro šeimininkai didikai Pacai. Po pamaldų susirinkusiųjų laukia išsamus ir įdomus istoriko V. Kuzmicko pranešimas „Jiezno dvaras krašto istorijoje“, kurį pagyvins klasikinės muzikos koncertas, ruošiamas Jiezno muzikos mokyklos mokytojų. Kadangi didikai Pacai, ypač Mykolas ir jo sūnus Liudvikas Mykolas, yra itin svarbi miesto istorijos dalis, o jų palikimas – kadaise didingų rūmų išlikusieji pastatai, jų prieglobstyje ir glausis pagrindinė šventės dalis. Rūmų pirmojo aukšto kambariuose, dar dvelkiančiuose praeities autentika, rengiama Jiezno krašto menininkų ir tautodailininkų darbų paroda, kurioje bus demonstruojami I. Ambrazienės, V. Kandroto, Ž. Avižienytės, A. B. Mackevičiaus, B. Urlikienės ir S. Strauzienės kūriniai. Apie seniūnijos kultūrinį gyvenimą įtaigiai papasakos filmas, kuriame jiezniečiai ir šventės svečiai galės matyti svarbiausių krašto švenčių vaizdus, prisiminti įspūdingiausius ir prasmingiausius jų momentus.

Ypatingu jubiliejaus akcentu taps svečių iš Lenkijos indėlis į šventę. Kaip pasakojo vienas svarbiausių renginio organizatorių seniūnas Algis Bartusevičius, bendradarbiavimas su Liudviko Mykolo Paco atminimą tausojančiais Suvalkų vaivadijos žmonėmis bus ypač ženklus Jiezno jubiliejinėje šventėje. Čia svečiai iš Lenkijos surengs parodą, kurioje pristatys grafo Paco veiklą ir Dauspudos grafystės istoriją, o Suvalkų miesto jaunimo kultūros namų aktoriai rengia ypatingą dovaną jiezniečiams – miesto šventės temai pritaikytą spektaklį „Vizitas“ su didikų Pacų gyvenimo vaizdais. Žinoma, ir šeimininkai žada sukurti juntamą, apčiuopiamą ir žadinantį vaizduotę istorijos atkartojimą, kuriam pasitelks medžiotojus ir jų laimikį. Artimesnės ir tolimesnės praeities atkarpas, žmonių gyvenimus žiūrovams parodys į šventę atvyksiantys Birštono, Kruonio, Prienų, Rumšiškių saviveiklininkai, kurių vaidinimais spektakliuose renginio dalyviai galės mėgautis visą vakarą.

Rūpesčių, rengiantis tokiai ypatingai Jieznui šventei, daug seniūnui, netrūksta jų ir kultūros darbuotojams. Anot A. Bartusevičiaus, reikia pasirūpinti ne tik svečių, šventės rengėjų, bet ir žiūrovų patogumu, gerai pasirengti kiekvienam artėjančios šventės momentui. Vis dėlto šis triūsas ne veltui. Tai, ką žmonės, o ypač seniūnijos jaunimas, pamatys ir išgirs šventės metu, tikrai paliks pėdsaką jų dvasioje, pažadins domėjimąsi gimtinės praeitimi ir paskatins didžiuotis ja. Prasminga šventė su išliekamąją vertę turinčia kultūrine ir edukacine programa, į dar aukštesnį lygį pakels Jiezno vardą, paskatins gimtinę mylinčius žmones garsinti ją tik gerais ir garbingais darbais. Tokie lūkesčiai atperka visus organizatorių vargus ir rūpesčius, o jų išsipildymas būtų didžiausia padėka už nenuilstamą darbą ir pastangas.