Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (05-18) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus tokiu paros metu, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.
Gegužės 11-osios dar ne naktį, bet jau vakarėjant ir pietų vėjui nenumaldomai pranašaujant lietų, iš Prienų krašto muziejaus kiemo pajudėjo autobusas: ekskursijon po muziejaus filialus leidosi kultūrinių renginių entuziastai. Pirmiausiai kaimo keliukas atvedė į V. Mykolaičio – Putino gimtąją sodybą Pilotiškių kaime, kur draugiškai šeimininkų, jų vaikų ir gyvuliukų sutikti, pagerbėme rašytojo atminimą.
Kirtę autostradą, pasiekėme Skriaudžius. Čia Malonių vietos bendruomenės atstovų lydimi aplankėme kalendorių ekspoziciją. Po to patraukėme į suvalkietišką sodybą, kurioje mus, kaip brangius svečius, dainomis pasitiko tautiškai apsirengę vaikai. Medine tvora aptvertame, žole apaugusiame kieme ne tik apžiūrėjome autentiškus Suvalkijos regiono statinius, bet ir stebėjome vaikų folklorinio būrelio pasirodymą. Kai kam net pašokti pasisekė!
Nuo Skriaudžių netolimas kelias iki Veiverių. Net nedrąsu pasidarė, pamačius koks gražiai pasipuošęs Veiverių bendruomenės būrys laukia mūsų autobuso muzikos mokyklos parke. Deja, tuo metu stipraus vėjo genami debesys prakiuro, ir visas būrys evakavosi į atrestauruotą Šaulių namų salę.
Po koncerto aplankėme Juozo Lukšos- Daumanto atminimui skirtą muziejaus salę. Santūri ir kartu labai emocionali ekspozicija, kur vienodos mirties datos prie vyrų vardų pasako apie šeimos tragediją daugiau, nei tūkstančiai žodžių.
Paskutinė kelionės vieta – Šilavoto Davatkynas. Jai apibūdinti pasiskolinsiu Rolando Rastausko sakinį (aišku, jis rašė apie ką kitą). Davatkynas – tai ne muziejus, „o išvalyta šviesi erdvė, iš principo atsisakanti būti sandėliu“. Jame kiekvienas randa atgaivą. Tarkim, aš spoksojau į baltai pražydusią obelį, palinkusią prie pilkos trobelės sienos, kol lietaus nepabūgę Alytaus mokytojai rodė Šilavoto ir Prienų publikai A.Griciaus spektaklį „Palanga“. Temstant, patraukėme į kalnelį; čia laužo liepsna ir šamaniškas būgno dundėjimas pasveikino prasidedančią gegužės naktį – Prienų krašto muziejaus naktį.
P. S. O labiausiai mane nustebino, kad šiais laikais, kai visi dejuoja kaip trūksta pinigų, viskam – maistui, mokesčiams, kultūrai, švietimui, atlyginimams, bent šiek tiek pasidomėjęs vietinėmis naujienomis, gali visiškai nemokamai gauti tokią įdomią pramogą, su tokiomis vaišėmis ir pasilinksminimais, kokios negautum brangiai kainuojančiame, spaudos išliaupsintame renginyje. Už tai visiems Prienų krašto muziejaus darbuotojams nuoširdi padėka.
Jolita Stačiokaitė
Taip ir yra, aš irgi ten buvau ir panašius potyrius apturėjau.