Paprastai sakoma, kad tėvai visus vaikus myli vienodai. Katrą pirštą pjausi, tą skaudės. Analogiškai sakoma, kad valstybei visi verslai turi rūpėti vienodai. Gera praktika laikoma sudaryti jiems vienodas sąlygas ir nediskriminuoti, nei specifiniais mokesčiais, nei pertekliniais reguliavimais. Deja, valdžiai labai nesiseka į visus verslus žiūrėti vienodai. Kai kurie verslai yra tapę savotiškomis podukromis gausioje verslų šeimoje. Ant kai kurių verslų valdžia tiesiog „užsisėda“ ir apdeda įvairiausiais reguliavimais bei neįvykdomais reikalavimais.
Dabar valdžia užsisėdo ant maisto papildų. Lygiai prieš metus buvo ketinama uždrausti reklamuoti maisto papildų kainų nuolaidas. Tada argumentai, laimei, buvo išgirsti, ir sprendimas nebuvo priimtas. Bet siekis „kažką padaryti“ su šiais maisto produktais – liko. Ir štai – laba diena – nauja iniciatyva. Ja siekiama, kad informacijos pateikimo maisto papildų reklamoje tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad maisto papildų reklama darysis panaši į vaistų reklamą. Prieš reklamuojant vaistinį preparatą, turi būti atlikta jo ekspertizė, reklamos tekstą, garsą ir vizualizaciją tikrina Valstybinė vaistų kontrolės komisija. Pažeidusius reklamos tvarką, institucija paskelbia viešai.
Projekto rengėjai sako, kad žmonės painiojasi ir galvoja, kad maisto papildai yra kaip vaistai. Todėl analogiškas reguliavimas yra būtinas, todėl vaistams taikomą reklamos ribojimą siekiama pritaikyti ir maisto papildams. Reikalas tame, kad maisto papildai yra ne vaistas, o maistas. Todėl, kaip ir bet kokiam kitam maistui, jam jau galioja draudimas reklamoje ar ženklinant prekę duoti bet kokių nuorodų į jo poveikį sveikatai. Maisto papildams jau galioja įpareigojimas visada nurodyti, kad tai yra ne vaistas, o maisto papildas. Jei maisto papildų reklamos tvarka būtų prilyginta vaistų reklamos tvarkai, maisto papildams galiotų dvigubi draudimai: ir tie, kurie galioja maistui, ir tie, kurie galioja vaistams. Ir tada jau kyla klausimas, kas čia painiojasi – ar tikrai gyventojai, kuriems norima „pagelbėti“, o gal pati valdžia, kuri pati nebesupranta, kam ir kokius reguliavimus ji taiko. Ir kas tie papildai per produktas, kuriuo prekiaujama vaistinėje, o dėmesys – lyg kokiam tabakui.
Panašu, kad Seime besvarstant šį pasiūlymą susipainiota net ne vieną kartą. Įstatymo projekto nuostata apie reklamos reglamentavimą atsirado svarstymo Sveikatos komitete metu, kai buvo svarstoma ne maisto papildų reklamos, o tiesiog – ženklinimo tvarka. Visos pastabas teikusios institucijos – Teisės departamentas, Maisto ir veterinarijos tarnyba – išvadose pasakė, kad ženklinimas jau sureguliuotas. Tada buvo pakeistas vienas žodis, o kartu – ir visa esmė. Argumentai atkeliavo vėliau, o apie pasekmes apskritai dar negalvota. Iš esmės naujo turinio projektas nėra derinamas su atsakingomis institucijomis. Reklamos įstatymą „kuruojanti“ Ūkio ministerija apie numatomą reklamos reglamentavimą, matyt, apskritai net nėra girdėjusi. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – kontrolierių etatais, biudžetais, kurie gresia Ūkio ministerijai ir Maisto veterinarijos tarnybai. Nenuostabu – juk viskas prasidėjo nuo paprasto ženklinimo.
Kaip labai seniai sakė David Hume „retai visa laisvė prarandama iš karto“. „Užsisėda“ valdžia tai ant maisto papildų, tai ant pensijų kaupimo, ir tol reguliuoja, kol uždusina. Bet gal gana jau tokio valdžios mobingo?
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2015-06-24
