Karšta meilė, raudonos rožės, svajingos melodijos… Dailios, elegantiškos damos, įspūdingi, manieringi vyriškiai… Kipro Petrausko ir ir Danieliaus Dolskio šlageriai… Ir viskas, regis, tuo pasakyta. Juk būtent taip, romantiškai, įsivaizduojame tarpukario Lietuvos turtingųjų gyvenimą, taip jį bandome atkurti šiandien. Vis tik gera, malonu nusikelti į tokią idealizuotą praeitį bent jau vienai dienai.
Romanso žanro, gimusio Ispanijoje, pasirodymas Lietuvoje yra susijęs jau ne su kaimo, o su miestelio ar miesto kultūra, atvirėjančiu pasauliu, mokykla, laikraščiu. Vienuose kituose namuose ėmė atsirasti radijas, moterys pradėjo išsirašinėti patikusias dainas iš jo. XX a. pirmoje pusėje gimusios moterys turėjo dainų sąsiuvinius, kuriuose buvo apstu romansų. Šioms dainoms buvo lemta pergyventi karą ir pokarį, okupaciją, sulaukė jos ir šių dienų. Ypatingai daug šio žanro kūrinių yra rusų poezijoje ir muzikoje, daug romansų sukūrė ir lietuvių poetai Jonas Strielkūnas, Salomėja Nėris, Algimantas Baltakis.
Maloniai šildant vakarėjančiai saulei, svaigiai kvepiant alyvoms į Jiezno KLC salę ėmė rinktis žavios moterys ir impozantiški jų palydovai. Pasklido, nubangavo jų dainos, palydėtos gitaros ar smuiko melodijos, pagražintos armonikos ar akordeono garsų. Visą širdies džiaugsmą ir liūdesį žiūrovams išliejo scenoje pasirodę svečiai: Alytaus miesto Senjorų klubo romansų ansamblis „Pavakarys“ (vad. Regina ir Alvydas Tamašauskai), Birštono vienkiemio vokalinis moterų ir vyrų ansamblis (vad. Inesa Semėnaitė), Prienų kultūros ir laisvalaikio centro moterų vokalinis ansamblis (vad. Aldona Šyvokienė), Kauno miesto Aleksoto bendruomenės centro liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“ (vad. Aurelija Bareišienė), Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Gija“ (vad. Dalė Zagurskienė), Kaišiadorių r. Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus romansų ansamblis „Naftalininiai senjorai“ (vad. Jolita Ivaškevičienė) ir, žinoma, vakaro šeimininkai – Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mišrus vokalinis ansamblis „Retro“ (vad. Danguolė Smalskienė). Jų dainas, šokius ir vaidybą lydėjo karšti plojimai, o pasakyti, kad kažkas buvo geriausias, o kažkas visai nepatiko – neįmanoma. Kiekvienas ansamblis turi savo patirtį, stilių, susiformavusius per kelerius ar keliolika veiklos ir koncertų metų. Romansai populiarūs ir mielai atliekami, dar mieliau žiūrimi ir klausomi, o kolektyvams netrūksta išvykų pasirodymams ne tik savuose kraštuose, bet ir svetur. Tad ir programos bei jų atlikimas – skirtingi, o kartu ir panašūs, vienijami žanro, sceninės aprangos detalių, ilgesingos muzikos.
Atsisveikinti su nuostabų vakarą dovanojusiais dainininkais buvo nelengva. Jiezno KLC direktorė Dalia Vertinskienė padėkojo ansamblių nariams ir vadovams už mielą viešnagę ir pakvietė šiame permainingame laikmetyje nepamiršti dvasios gilybę atskleidžiančių dainų bei dėl jų užsimezgusios draugystės.
Jiezno KLC informacija
