Stakliškių gimnazija – mokiniai ir mokytojai – vėl pakvietė mus, tėvus, į šventę. Tradicija tapę „Malonūs susitikimai mokykloje“ kaskart suintriguoja, pateikia įdomių staigmenų.
Šiemet, gegužės 15-ąją, tėvų laukė Šeimos dienai parengta programa.
Pasigėrėję vaikų darbelių paroda ir skautų spektakliu, dainomis, šokiais, pamaloninti gražių žodžių, skirtų mamoms ir tėčiams, šventės dalyviai buvo pakviesti į užsiėmimus. Pasiskirstę grupėmis vieni nuėjo į Blyninę, kiti – į Arbatinę, Mineralinio vandens ar Žaliavalgių vaišes. O ten ne tik vaišintasi, bet ir diskutuota, pasikalbėta ir visa tai, kas gero sumanyta, kūrybingai pateikta žiūrovams. Vėl sugrįžę į salę, tėvai, vaikai ir mokytojai pasidalino savo mintimis, ko reikia, kad mokykla būtų tobula – dar jaukesnė, mielesnė, šviesesnė nei dabar. O paklausyti tikrai buvo ko. Tėveliai išgirdo vaikų norus kuo daugiau bendrauti namuose, vieni kitus mylėti ir dažniau susitikti mokykloje. Mokytojams taip pat dar yra dėl ko stengtis, apie tai daug pasakė ir jie patys, ir jų mokiniai su tėveliais. Tad kūrybingai, žaismingai, netradiciškai buvo taip nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėta, ko, turbūt, nebūta jau seniai.
O kokio skonio mokytojo duona? Apie tai galėjo spręsti tie tėveliai, kurie išdrįso priimti kvietimus vesti pamokas. Nelengva, oi nelengva 45 minutes rasti vaikus dominančių temų pokalbiams, sunku matyti juos nuobodžiaujančius, laukiančius, kada gi šis svetimas jiems žmogus nustos postringauti… O gal ir ne? Gal vis dėlto ne vien mokytojo ištarti žodžiai yra svarūs? Tikriausiai, panašios mintys kamuoja ir pedagogą, kuris, įdėjęs visą širdį pamokos vedimui, nežino, ar buvo naudos iš to vaikams, ar jų protuose ir dvasiose pasėtas gėrio grūdas suvešės.
Gimnazijos direktorė Loreta Šernienė pasidžiaugė, kad seniūnijos bendruomenė vis aktyviau įsijungia į ugdymo procesą, kad tėvai vis labiau domisi tuo, kas vyksta mokykloje. Štai, šiemet dalyvauti Šeimos dienos veiklose užsiregistravo net 48 šeimos, iš anksto net nežinodamos, kas jų laukia. Tad vadovų, mokytojų, auklėtojų pastangos padaryti mokyklą visapusiškai patrauklią mokiniams ir jų tėveliams, išties vaisingos. Tėvai patenkinti pedagogų profesionalumu, jų sumanytomis veiklomis, kurios ne tik suteikia vaikams žinių ir praktinės naudos, bet ir ugdo jų dvasines vertybes. Pamokose naudojamos įvairios vaizdinės priemonės, informacinės technologijos, kviečiami lektoriai, buvę mokiniai. Užsiėmimai vyksta ir mokykloje, ir už jos ribų – pas įdomius žmones, pas veiklius verslininkus, muziejuose, Seime, bažnyčioje, kaimo pirkioje… O gimnazijos pasiekimai vertinimo ir įsivertinimo srityje jau garsūs ne tik rajone, bet ir šalyje. Pasak direktorės L. Šernienės, žengti į priekį pavyksta tik bendromis pastangomis, tik visiems kartu ir iš širdies dirbant. Todėl mokykloje kasdien vis atsiranda kažkas naujo ir reikalingo, to bus siekiama ir toliau. Direktorė pažadėjo, jog pritarus rajono valdžiai gimnazijoje tikimasi įsteigti muzikos mokyklos skyrių – iki to belikę tikrai nebe daug, tad jau galima puoselėti viltis kitiems mokslo metams. L. Šernienė apibrėžė keturias svarbiausias ugdymo kryptis, kuriomis gimnazijoje bus sekama ir toliau: informacinių technologijų ir menų integruotasis ugdymas, gamtos mokslai integravimas su informacinėmis technologijomis, kūno kultūros, kaip sveikos gyvensenos pamato, ugdymas, platesnis užsienio kalbų pasirinkimas. Tad kartu su šiais uždaviniais bus pasiūlyta ir daugiau pasirenkamųjų dalykų bei būrelių mokiniams.
„Gerumas ateina iš šeimos“, – tądien pasakė viena iš veiklose dalyvavusių mamų. Šie žodžiai, pasak direktorės L. Šernienės, yra mokyklos ir visuomenės gyvavimo ir augimo pagrindas. Kas gero ir gražaus išugdoma šeimoje, tą vaikai atsineša į mokyklą ir į gyvenimą. Stiprinti, puoselėti ir skatinti šeimas, kad ir kokios jos sudėties būtų, reikia nuolat, ypač didelį dėmesį į tai kreipiant švietimo įstaigose, kur dvasinės vertybės yra viso ko pamatas, pradžia ir esmių esmė.
Sigutė Katkauskienė
