Vilija Čiapaitė
Kiekvienas vienaip ar kitaip bent truputį prisilietęs prie meno pasakys, jog tai tarsi antras tikėjimas, kuris įauga į slapčiausias kūno ląsteles ir nepriklausomai nuo laiko ar amžiaus kirba ir visada primena save. Dailės pamokos, kurias teko kai kam lankyti, taip pat išlieka žmogaus pasąmonėje visam gyvenimui. Kai kurie jas tarsi užmiršta ir tik po gero laiko tarpsnio sąmoningai ar nesąmoningai paima į rankas teptuką ar pieštuką ir popieriuje išreiškia tai, ką jaučia arba ko negali išsakyti žodžiu.
Ir štai Prienų kultūros ir laisvalaikio centro foje susirinko tie, kurie pamilo dailę ir savo mokytojus. Jie atvyko atšvęsti Prienų meno mokyklos dailės klasės dvidešimtmečio. Visus šiuos metus negailėdamas jėgų po dailės labirintus braidžiojo ir savo auklėtinius mokė Valdas Tranelis, ir štai darbo rezultatas: puiki jo auklėtinių darbų paroda.
Per dvidešimt metų išleista 15 laidų, o auklėtinių – virš 80. V. Tranelis prisiminė, jog prieš 20 metų pirmoji dailės klasė mokėsi rajoninėje bibliotekoje, o patalpa – vos 8 kvadratinių metrų. Pasak mokytojo, kai retkarčiais susirinkdavo visi mokiniai, o jų buvo šešetas, mokytojui vietos prie stalo nelikdavo… Pirmoji paroda išsiteko vos ant 3 metrų sienos, o antroji, jau Prienų krašto muziejuje, buvo sutalpinta nedideliame kambarėlyje…. Tačiau laikas slinko ir mokinių darbų vis daugėjo. Ir štai tokią gražią jubiliejinę dieną pirmą kartą vyksta trys parodos skirtinguose miestuose: Kaišiadoryse, Birštone ir čia, Prienų kultūros ir laisvalaikio centre.
Mokytojas papasakojo, jog didžiausia dovana jam buvo 2003 metai, kuriuos jis pavadino auksiniais. Tuomet iš 7 baigusiųjų dailės klasę net 4 pasuko profesionalumo keliu. Be to, per 20 metų profesionaliais dailininkais tapo 19 meno mokyklos dailės klasės auklėtinių. Šiais metais ruošiama jau 16-oji laida. Gal iš šio 15 mokinių būrio bent keli pasuks profesionalios dailės keliu?
Pasak V. Tranelio, per šį netrumpą laiko tarpą būta ir mažų, ir didelių pasiekimų, tačiau visi jie vienodai svarbūs, nes kiekvienas konkursas duoda naudą – tuomet mokiniai stengiasi ir tobulėja.
Apžiūrėjusi parodą pasidžiaugiau, jog vieni piešiniai persunkti fantastinių minčių, verčiančių susimąstyti apie ateitį, antri kažkuo priminė M. K. Čiurlionio minties gijos skrydį, o dar kiti buvo realistiniai, o nuotraukos, vaizduojančios žmogaus grožį ir tobulumą, ypač džiugino akį.
Džiugu, kad šventėje dalyvavo rajono savivaldybės atstovai, meno mokyklos administracijos darbuotojai, „Revuonos“ vidurinės mokyklos pedagogai. O didelis tortas priminė, kad gimtadienis tikrai vertas jo. Užpūsti jubiliejines žvakutes turėjo meno mokyklos dailės klasės mokiniai.