Prienų miesto istorijos paslaptys (I). Tiltas, regėjęs tris šimtmečius

Buvęs daugiatautis, kelių religijų miestas Prienai – didelės ir garbingos istorijos miestas. Kiekviena gatvelė, didesnis ar mažesnis tiltas daug ką galėtų papasakoti. Apie prieš 160 metų atsiradusį pirmąjį Prienų keltą, apie prieš 130 metų mieste pastatytus pirmuosius žibalinius žibintus, apie triukšmingą turgų, košerines skerdyklas, knygnešius, kurie buvo kartu ir kontrabandininkai, apie šalia miesto įsikūrusius arkliavagius ir dar daugiau… Daug turime padirbėti, kad šio labai savito miesto istorinių ženklų kalbą suprastumėm…

Lietuvos valstybės istorijos archyve į rankas pakliuvo 1899 m. tilto per Revuoną tuometinėje Bažnyčios gatvėje statybos byla (LVIA, f.670, ap.1, b.13), su tilto sąmata ir brėžiniais. Nusprendėme išsiaiškinti tilto statybos istoriją, o paskui patikrinti, ar šis tiltas Prienuose dar išlikęs.

1899 m. vasario 23 d. labai patvinęs Nemunas nunešė buvusį medinį tiltą buvusioje Bažnyčios, dabar M. Valančiaus gatvėje ir suardė pratekamuosius vamzdžius buvusioje Dvaro gatvėje, dabartinio Revuonos parko teritorijoje. Buvo nuspręsta vietoje buvusio medinio tilto pastatyti, kad ir brangesnį, akmeninį tiltą, taip pat sutvarkyti minėtus pratekamuosius vamzdžius. Tiems darbams atlikti carinė Marijampolės apskrities valdyba skyrė 3609,49 carinių rublių (Ten pat,p.69).

Konkursas statybos darbų vykdytojui nustatyti

1899 m. liepos 8 d. Suvalkų gubernijos oficioze „Suvalkų gubernijos žinios“ (rusų kalba) buvo paskelbta: „Marijampolės apskrities valdyba skelbia, kad jai dalyvaujant šių metų liepos 16 dieną, 12 valandą dienos pagreitinta tvarka, pateikiant užantspauduotus pareiškimus įvyks varžytuvės akmeninio tilto per Revuoną ir pratekamųjų akmeninių vamzdžių Dvaro gatvėje rangovui nustatyti. Abiejų darbų atlikimui skiriama mažesnė negu 3609,49 rublių suma. Varžytuvėse gali dalyvauti kiekvienas asmeniškai, ar atsiuntęs savo atstovą, už prašymo atsiuntimą sumokėjęs 80 kapeikų žyminį mokestį, taip pat sumokėjęs vieno penktadienio statybos darbų užstatą ir atsiuntęs tai įrodantį kvitą. Varžytuvių rezultatai bus aptarti atskirame Marijampolės apskrities valdybos posėdyje. Marijampolė, 1899 m. liepos 3 d.“ (Suvalkų gubernijos žinios (rusų kalba), 1899, liepos 8 d., Nr.17, p.8 – Ten pat, p.84).

Konkurse dalyvavo ir siūlė minėtus darbus atlikti už 2597 rublius prienietis Jankelis Eusejus Goldergas. Balbieriškio posado gyventojas Abraomas Elko Goldbergas – už 2600 rublių. Marijampolės miestelėnai Aizenštatas ir Sprinskis siūlė paslaugas už 2653,11 rublių.

Prienietis Bergas Finkelšteinas sutiko darbus atlikti už 2800 rublių. Varžytuvėse taip pat dalyvavo prieniečiai Jankelis Finkelšteinas ir Berkas Rubinovičius. Jie pasiūlė 2800 rublių sumą. Apskrities valdyba darbų atlikimui pasirinko Abraomą Elko Goldbergą (Ten pat, p.69). Šis, jau įnešęs užstatą 520 rublių, gavo leidimą statybai. Darbus organizuoti ir atlikti jis buvo įpareigotas nuo 1899 m. rugpjūčio 9 dienos iki gruodžio 31 dienos (Ten pat, p.66). Akmeninis tiltas buvo pastatytas ir minėti pratekėjimo vamzdžiai buvo sutvarkyti iki 1899 m. gruodžio 10 d.

Senojo tilto paieška

Suradęs minėtą bylą, informavau apie tai Prienų savivaldybės kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiąją specialistę, atsakingą už paveldą, Editą Jakimavičiūtę. Edita labai nuoširdžiai tuo susidomėjo ir kartu su Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centro administratore Larisa Šaltiene pradėjo ieškoti senojo tiltų pėdsakų. Ieškojimas nebuvo toks lengvas. Bendromis pastangomis jį mums pavyko surasti Revuonos tekėjimo atkarpoje link Nemuno M. Valančiaus gatvėje. Žinoma, tiltas galėjo būti dar bent porą kartų perstatytas, tačiau jo betoniniai pagrindai (E. Jakimavičiūtės nuotraukose) nepakitę, apie tai galima spręsti ir pagal 116 metų senumo brėžinį.Tuo norime pabrėžti, kad būtina kuo skubiau, giliau, išsamiau, nelaukiant, kol pastatai sugrius arba bus nugriauti, išsiaiškinti Prieno miesto pastatų istoriją, jų vertybinę ir istorinę pusę. Kitaip mes juos nepelnytai išbrauksime iš mūsų miesto istorijos!

Istorikas Vytautas Kuzmickas

 

Taip pat skaitykite

1 komentaras

  1. Klausimas

    „…Kitaip mes juos nepelnytai išbrauksime iš mūsų miesto istorijos!“ – rašo autorius. Brundzą pvz.šlovinam, o jo dar sveiką namą nugriovėm, lyg kur kitur nebuvo galima rast statyti Sodros pastato.Ir taip daug ką. O kas dabar bus vietoje nugriauto malūno Siaurojoj gatvėj? Maximos aikštelė?