kvitrina.lt · Prienų ir Birštono naujienų portalas

Gyvuok ir džiugink mus


Vilija Čiapaitė

Skriaudžių kultūros namų gimtadienis ir Pasaulinė kultūros diena buvo švenčiami vienu metu.

Pirmųjų kultūros namų pastato nuotraukų archyvuose neliko, bet šie, kuriuose susirinkome, priglaudė visus, kurie myli muziką, meną, šokį.

O kiek kultūros namai turėjo vadovų, kažkaip ir nebuvo skaičiuojama, tačiau, be abejonės, kiekvienas iš jų paliko žymų indėlį kultūriniame gyvenime. Net sapnuota nebuvo apie kultūros židinį, kai prieš gerą šimtmetį „Kanklių“ ansamblio pirmtakai rinkdavosi troboje ir, virpindami kanklių stygas bei dainuodami liaudies dainas, tikėjo, kad jos iš kartos į kartą bus perduotos tiems, kurie, pamilę dainą ir muziką, šokį ir kankles, garsins Skriaudžių kraštą Lietuvoje ir už jos ribų.

Kai prieš 55 metus duris atvėrė puikūs kultūros namai, Skriaudžiai tarsi atgijo ir pradėjo kvėpuoti dvigubu kvėpavimu. Kaip žinia, miesteliai be kultūros miršta, o čia, mažame prie kelio prisišliejusiame miestelyje, per gerą žingsnį nuo Veiverių, kultūrinis gyvenimas niekuo neatsiliko nuo didžiųjų miestų. Daug kolektyvų, vadovų dirbo su tais, kurie savo vaikams ir anūkams įskiepijo meilę ne tik dainai, šokiui, muzikai, bet ir pagarbą kultūros namams, kurie lig šiolei it magnetas traukia ir didelius, ir mažus.

Tačiau norisi pakalbėti apie šventę, į kurią atskubėjo Prienų, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių kultūros darbuotojai, neišskiriant ir Prienų savivaldybės administracijos atstovų, kuriems teko malonumas pasiklausyti Kazlų Rūdos mišraus choro „Viltis“ (vad. Salomėja Laima Vitukynienė, koncertmeisterės Rita Michelbertaitė ir Ilona Ruseckaitė) ir Rimvydo Žigaičio meno mokyklos jaunių choro koncerto. Žodžiais neapsakysi to, tai reikia išgirsti…

Kultūros namų direktorė Virginija Ulevičiūtė džiaugėsi, kad jos buvusi muzikos vadovė atvyko į Skriaudžius iš Kazlų Rūdos ir puikų koncertą skyrė ne tik kultūros namų jubiliejui, bet ir Pasaulinei kultūros dienai.

Ir džiugu, jog tokių puikių vadovų fanatiškumo ir atsidavimo kultūrai dėka kultūros židiniai vis dar kvėpuoja, nors kartais reikia ir anesteziologo (pinigų stoka), o matant puikius pasiekimus, sunku suvokti, kad kultūros židinius neretai stengiamasi uždusinti, užgniaužti. Juk tiems, kurie dirba, reikia ir paskatos, ir draugiškos rankos, kad jie judėtų pirmyn ir skleistų kultūrinio židinio šilumą tokiuose miesteliuose kaip Skriaudžiai, Balbieriškis, Stakliškės ir kiti…

…O gal geriau, kaip nutiko vienoje šalyje, kur vietoje atlygio buvo mokama degtine, kad kultūra būtų nugirdyta? Juk tokią šalį lengviau valdyti…

Susijusios naujienos

Paroda „Vakar, šiandien, rytoj…“ – laiko linija piešinyje

Vilija Čiapaitė Birštono kurhauzo menininkų mekoje meno mylėtojus kviečia neįprasta, bet žavinga paroda. Joje pristatomi piešiniai, sukaupti ir saugomi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos piešimo ir tapybos darbų fonduose. Kaip rašoma pristatyme, visi šie kūriniai gimė Pelėdų kalne, kur 1920–1922 m. Justino Vienožinskio pastangomis buvo įkurta pirmoji Lietuvoje meno mokykla. Per šimtmetį […]

Skaityti daugiau

Respublikinis romansų vakaras „Ilgesio dainos“ (Fotoakimirkos)

Arūno Aleknavičiaus nuotraukos

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite: