Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

Tuo tarpu darbo santykių reglamentavimo stabilumas jau tapo didžiausiu pačių darbo santykių priešu. Tiek daug darbo santykių vis dar yra tik dėl to, kad abi pusės gana lanksčiai apeidinėja Darbo kodekso reikalavimus. Dažnai užsimerkiama prieš Darbo kodekso reikalavimus ne tik darbdavio, kaip dažnai manoma, bet ir darbuotojo naudai. Pavyzdžiui, jei jūs darbo metu tvarkote asmeninius reikalus valdiškose įstaigose, nes jos dirba tuo pačiu metu, kaip ir jūs, ir darbdavys leidžia jums tai daryti, jis gana stipriai rizikuoja. Nes jei jums nutiktų kas nors nelinkėtina, pavyzdžiui, autoįvykis, darbdaviui grėstų gana nemaža atsakomybė.