Pabūti kartu nesutrukdė ir lietutis

IMGP5744Pamatęs skelbimą, jog dvi kaimyninės bendruomenės organizuoja „Paukščių pasveikinimo šventę”, suplanavau nuvykti, nors ir reikėjo nuvažiuoti apie 20 km.

Tiesa, šeštadienio ryte dangus pravirko lietaus ašaromis ir sukirbėjo mintis nevažiuoti, tačiau smalsumas vis tik paėmė viršų.

Važiuodamas vingiuotu keliu link Jūrės miestelio, miško pakraštyje pastebėjau medžiotojų pavėsinę ir jau liepsnojantį laužą, kuris tarsi kvietė sustoti ir prisijungti prie ten jau esančio žmonių būrelio.

Labai greitai atvykstantiems automobiliams aikštelėje neliko vietos. Štai tada ir prasidėjo šventė, kuriai dirigavo „kaubojės” Daiva ir Jurgita iš Gudelių.

Kol šventės virėjas Virgis ruošė sriubą ant laužo, Kazlų Rūdos mero pavaduotoja Birutė Vinikienė visus pavaišino savo išvirta sriuba, kad šventės dalyviai įgautų energijos kabindami inkilėlius. O šiam paradui vadovavo žinomas Lietuvoje gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Įdomiausia tai, jog kartu su tėvais į šventę atvykę vaikai dalyvavo ne tik inkilėlių pakabinimo ceremonijoje, bet ir turėjo retą galimybę savo akimis pamatyti kriminalistų lagaminą. Policininkės Viktorija ir Akvilė papasakojo ir pademonstravo, kaip paimami pirštų antspaudai ir atliekami kiti tyrimai. Norintieji apžiūrėjo ir policijos automobilį.

Ir nors visa laiką krapnojo lietus, tačiau nenutrūko žmonių bendravimas ir diskusijos.
Kaip sakoma, nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga. Ir šios šventės dalyviai tai puikiai žinojo, tad buvo „apsiginklavę” tinkamais drabužiais. O gerą nuotaiką šventėje palaikė lietuviškos muzikos trio (Odeta, Linas ir Paulina) ir „Cukriukai”.

Smagu, kai žmonės sugeba patys sau surengti prasmingas šventes, kurių metu pabūna gamtos prieglobstyje ir tiesiog pabendrauja draugų ir pažįstamų apsuptyje.

Kiekvienas šventės dalyvis gavo po S. Paltanavičiaus knygelę „Kas girelėj ošia”. Jos autorius labai rimtai pajuokavo, jog ši knygelė suaugusiesiems, kad jie žinotų, ką atsakyti savo atžaloms, kai jie klausinėja apie juos dominančius ir pamatytus medžius.

Laikas nenumaldomai bėgo. Ant laužo kunkuliuojanti sriuba skleidė gardžius kvapus, o jos skonį įvertino visi šventės dalyviai.

Šventės organizatoriai nepamiršo visiems padėkoti už bendruomeniškumą ir išsakė viltį, jog jau antrą kartą surengta šventė tikrai taps tradicine. O tai tarsi duoklė gamtai ir jos gyventojams. Žmogus juk neturi pamiršti, jog ir jis yra gamtos dalis, todėl privalo ja rūpintis, ją saugoti ir puoselėti.

Vidmantas Venclovas

Taip pat skaitykite