Prisimindamas praėjusius 2011-uosius metus, Birštono savivaldybės gydytojas Irmantas Adamonis sako galintis pasidžiaugti, kad pernai, kaip ir jau kelerius metus iš eilės, krašte nebuvo skelbiama gripo epidemija. Žinoma, žmonės sirgo, ir ne tik gripu, bet ir ūmiomis infekcinėmis ligomis, pasireiškiančiomis tam tikrų sezonų metu, tačiau sergančiųjų skaičius nebuvo labai didelis. Būtų galima džiaugtis ir tuo, jog sakoma, kad birštoniečiai yra daug sveikesni už kitus šalies gyventojus, bet kadangi savivaldybė, lyginant su kitomis, yra mažesnė, tai ir sergamumo kai kuriomis ligomis rodikliai dažnai yra geresni nei kitų vietovių. Vis dėlto, pasak gydytojo, birštoniečiai ir patys rūpinasi savo sveikata, ieško būdų ją pagerinti, apsisaugoti nuo susirgimų. Savivaldybėje susikūrusios bendruomenės, sveikos gyvensenos klubas „Šilagėlė“ nuolat rengia susitikimus su žinomais sveikos gyvensenos propaguotojais, mokosi naudotis gamtos teikiamomis gėrybėmis, taisyklingos mitybos bei aktyvaus poilsiavimo – šiaurietiškojo vaikščiojimo su lazdomis, mankštos gryname ore, grūdinimosi būdų. Be abejo, labai didelę įtaką birštoniečių sveikatingumui turi ir sanatorijos, kurių paslaugomis gali pasinaudoti Ligonių kasų apmokami pacientai bei išsiperkantieji paslaugas savo lėšomis. Be to, anot I. Adamonio, bendruomenės ir klubai tariasi su sanatorijų administracijomis dėl nuolaidų, dėl galimybių pasinaudoti jų paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis, organizuoja bendrus renginius ir užsiėmimus.
Sveikatos saugojimo reikia pradėti mokytis jau vaikystėje. I. Adamonis pasakoja, jog pernai metais savivaldybėje užfiksuotas mažesnis mokinių, turinčių laikysenos sutrikimų, skaičius, šiek tiek sumažėjo ir mokinių su pablogėjusia rega, tačiau birštoniečių vaikų sveikatingumo lygis daugmaž toks pats, kaip ir kitų šalies vietovių. Birštono gimnazijoje kreipiamas didelis dėmesys vaikų sveikatos gerinimui, sveikos gyvensenos įgūdžių diegimui. Čia kartu su Kauno visuomenės sveikatos biuro darbuotojais rengiami užsiėmimai, kuriuose mokiniai gauna žinių lytinio brendimo, higienos, mitybos, mokymosi režimo klausimais. Nors tokių žinių nemažai gaunama ir pamokose, vis dėlto reikia ir papildomo švietimo, kitokių jo formų. Tam yra skiriami gimnazijos rengiami projektai 2 – 5 klasių mokiniams, nes jaunesnio amžiaus vaikams lengviau įdiegti reikiamus įgūdžius, be to, daugeliui jų žinių apie sveikatą ir jos puoselėjimą trūksta.
O tiems, kurie vis dėlto turi problemų su sveikata ir turi vartoti vaistus, tačiau negali jų įsigyti čia pat, tik išėję iš gydytojo kabineto Birštono PSPC, I. Adamonis siūlo dar šiek tiek pasisemti kantrybės – vaistinė šiais metais tikrai turėtų įsikurti laisvose poliklinikos patalpose.
