Kūdikiai juokiasi apie 400 kartų per dieną, o suaugusieji – tik 15, nustatė mokslininkai. O juk jie nustatė ir tai, kad juokas gerokai prailgina gyvenimo trukmę, padeda organizmui saugotis nuo ligų, gausina vitamino C atsargas ir t. t. Tad kodėl gi, sako Stakliškių KLC direktorė Asta Keblikienė, nepasisėmus iš šio gėrybių šaltinio, kodėl balandžio 1-ąją, Juokų dieną, nepasijuokus iš širdies? Ir juokėsi stakliškiečiai, gausiai susirinkę į kultūros centro salę, ir plojo, negailėjo šypsenų saviškiams, humoro grupei „Geluonys“, nuoširdžiai džiaugėsi ir svečių iš Naujosios Ūtos pasirodymu. Jų spektaklis „Mano laidotuvės“, sukurtas pagal kraštietės literatės Galinos Popierienės kūrinį, sulaukė išties didelio susidomėjimo. Juk aktoriai, vadovaujami neišsemiamą atmintį demonstravusios Anelės Lukjančuk, praskleidė mūsų gražių ir negražių minčių uždangą. Tai, apie ką dažnas galvoja atėjęs į laidotuves, galėtų mirusįjį iš karsto išversti, bet tai tiesa: skaičiuojame žvakes, artimųjų ašaras, velionio išdaigas ir turtus… Visa tai naujaūtiškiai sugebėjo paversti juoką keliančiu reginiu, bet pamąstyti tikrai yra apie ką. Pasak Stakliškių parapijos klebono Alfredo Rukštos, kartais tenka sunkiai šypseną sulaikyti, žvelgiant į gyvenimiškuosius spektaklius, o šįkart buvo galima ir atvirai pasijuokti iš scenoje atskleistos tamsiosios žmogaus pusės.
Kaip paskatinti uošvę suvalgyti reikiamus grybukus? Kokius receptus nuo visų gyvenimo negandų duoda gydytojai? Kuo buvo paskanintas kugelis, jei aliejus, kaip analizės šaltinis, atsidūrė ant gydytojo stalo? Į šiuos ir kitus klausimus labai linksmus atsakymus davė stakliškiečiai „Geluonio“ aktoriai, vadovaujami šmaikščiosios Vidos Beliukevičienės, papasakoję šeimyninius juokelius, kaip ant delno atskleidę mūsų galingųjų kvailystes ir nuodėmes. Kad ir geliantys buvo jų pasišaipymai, bet labai naudingi, kaip vaistai nuo visų ligų. Gal po tokio įgėlimo pagaliau atsiras Stakliškių miestelį nurodantis ženklas, kad nereikėtų atvykėliams spėlioti, kokia čia vieta, kad apie ją praneša paminklų dirbtuvių monumentas? Šiaip ar taip, gera buvo pasisemti šviesios nuotaikos, smagiai pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ir iš gyvenimo, jau vargiai bekeliančio šypseną. O juk kažkas pasakė, jog juokas – galingas ginklas, tik reikia mokėti juo naudotis. O pasišaipyti mes gerai mokame…
