Karolis Urba
Buvęs irkluotojas, treneris, parengęs ne vieną čempioną, 25 metus vadovavęs Birštono sporto centrui, nuo rugsėjo 1 d. palieka direktoriaus postą ir tampa laisvuoju agentu, kurio laukia ūkiniai darbai sodyboje ir daug kitos, bet jau visuomeninės, veiklos. Taip, tai Saulius Smailys, kuris kartu su nedideliu trenerių ir administracijos darbuotojų kolektyvu, sugebėjo išpopuliarinti Birštoną tarp šalies sporto bendruomenių, o sporto centro auklėtiniai garsino kurortą Lietuvoje ir užsienyje.
Su Sauliumi Smailiu susitikome jo kabinete Birštono sporto centre. Jis, kaip visada, buvo užimtas, dėliojo darbus, sudarinėjo futbolo stadiono užimtumo grafikus, bet teigė, jog suras laiko pasikalbėti ir papasakos trumpai apie tuos 25 metus, kurie prabėgo labai greitai.
1998 m. kovo 9 d. Saulius Smailys, laimėjęs konkursą, tapo Birštono sporto centro direktoriumi. Tiesa, dar metus sėdėjo ant dviejų „kėdžių“, nes dar turėjo vadovauti Olimpinio irklavimo centrui, kuriam taip pat atidavė 9 metus. Deja, išsaugoti irklavimo centro nepavyko, nes jis buvo perduotas Lietuvos sporto universitetui, kuris per daugiau nei du dešimtmečius nesugebėjo jo prikelti veiklai, o ir iki šiol pastatą laiko investiciniu įkaitu.
Tuometinis Birštono meras A. S. Zenkevičius pasiūlė S. Smailiui kandidatuoti į sporto centro direktoriaus pareigas, ir tai buvo naujo kelio pradžia.
Pasak Sauliaus, situacija nebuvo lengva, nes viską reikėjo pradėti faktiškai nuo nulio. Būtina buvo keisti požiūrį į sportininkus, o taip pat kelti sporto centro įvaizdį kurorte. Pirmiausiai buvo įrengtos naujos krepšinio (medinė) ir tinklinio (paplūdimio) aikštelės prie buvusios irklavimo bazės. 2004 m. Birštono sporto centrui priskyrė rūpintis ir turizmu, todėl, anot S. Smailio, darbų prisidėjo. Reikėjo garsinti kurortą, rūpintis slidinėjimo trasa, dalyvauti parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2008 m. po ilgų diskusijų buvo nuspręsta įkurti Birštono TIC ir atskirti nuo sporto centro. O 2007 m. prasidėjo dar 1961 metais pradėto naudoti stadiono rekonstrukcija. Tiesa, 7 metus vykusius darbus negalima pavadinti sėkmingais, nes buvo parengtas nestandartinių futbolo aikštės matmenų projektas, o ir natūralios dangos kokybė buvo katastrofiška. Dar prireikė mažiausiai dvejų metų, kad danga taptų tinkama naudoti pagal paskirtį. Sauliaus teigimu, tam jis turėjo dvejus metus mokytis Lietuvos žemės ūkio akademijoje pas profesorių E. Klimą. Be to, rekonstrukcijos metu buvo įrengtos futbolininkams ne visiškai pritaikytos rūbinės.
Bet veikla vyko, horizonte jau buvo naujo projekto kontūrai – 4,9 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Per trejus metus projektas buvo įgyvendintas. O ant stalo jau buvo daugiafunkcio sporto centro projektas. Deja, jo statyba užsitęsė, nes finansavimas striginėjo. Pasak sporto centro direktoriaus, nuolat reikėjo įrodinėti jo reikalingumą kurorte.
Birštone buvo įrengtas specializuotas petankės aikštynas. O visiškai neseniai – paplūdimio futbolo aikštė.
Geros šiuolaikinės infrastruktūros atsiradimas šiek tiek koreguoja ir keliamus tikslus. Jei anksčiau buvo svarbiausia masiškumas, kas išlieka ir dabar, vietinių vaikų užimtumas ir mėgėjų dalyvavimas įvairiose lygose, tai dabar atsiranda poreikis turėti ir aukštesnio lygio komandas.
„Per visus vadovavimo centrui metus bandžiau suburti atsakingą ir savanorystės principais pagrįstą centro darbuotojų bendruomenę. Ir galiu pasakyti, jog tai pavyko, nes renginių organizavimas visada buvo ant darbuotojų pečių, kurie tam aukodavo savo išeigines ir net atostogų dienas. Deja, buvęs pavaduotojas nesugebėjo įsilieti į kolektyvą ir perimti jo dvasios.
Tiesa, visada ieškojau galimybių įvertinti tokį darbuotojų pasiaukojimą“, – mintimis dalijosi Saulius Smailys.
Pasak įstaigos vadovo, smagu, jog savivaldybės vaikai neturi mokėti už lankymąsi būreliuose. Laisvai galima naudotis sporto aikštelėmis ir ugdyti sveikatingumą.
Saulius Smailys pripažino, jog praleistų viršvalandžių darbovietėje niekada neskaičiavo, o ir išeidamas dar turės neišnaudojęs trejų metų atostogas. „Esu dėkingas savo žmonai Laimutei, kad ji visus šiuos metus ant savo pečių laikė 3 iš 4 namų ūkio kampus“, – teigė trijų vaikų tėvas.
Pasak jo, palikęs pareigas turės pakankamai laiko padirbėti namų ūkyje ir įgyvendinti sumanymus, o pirmiausiai kaip reikiant pailsėti.
Saulius Smailys mano, jog atėjo laikas pagerinti sąlygas stadione, nes jau neatitinka reikalavimų apšvietimas, stabdo užimtumą netinkami aikštės matmenys bei būtinumas įrengti futbolininkams patogias persirengimo rūbines.
Ir dar. Išeinančio direktoriaus manymu, būtini papildomi etatai sporto infrastruktūros priežiūrai. „Laikas įsiklausyti į specialistų pasiūlymus“, – pokalbį baigė Saulius Smailys.
