Vidmantas Venclovas
Beveik prieš metus Prienų seniūnijos seniūnės Janinos Armonienės dėka apsilankiau kačių prieglaudoje „Airos katinėliai“. Tai, ką pamačiau mane tiesiog pakerėjo. Tai buvo kačių rojus su direktoriumi Lokiu, lyderiu Pablu, atskira karantino vieta sergantiems ir jaunikliams, žiemos ir vasaros rezidencijomis, dideliu kiemu ant Nemuno kranto su keliais kiemą saugančiais šunimis.
Bet sunku būtų nepastebėti šios viešosios įstaigos vadovės Airos gerumo, atsidavimo savanorystei ir Prienų miesto gelbėjimo nuo kačių antplūdžio. Išgirdęs prieglaudos atsiradimo istoriją supratau, jog Aira – tai lyg kačių motinėlė Teresė. Šilumą kartu kuria ir jos didieji pagalbininkai Perlita bei Aironas.
Kai lankiausi prieglaudoje, joje buvo 69 katės, o per metus Aira jų priglaudžia per 250. Tiesa, per tą laiką katėms surandami ir antrieji namai, ir netgi Vokietijoje. Prieglauda išlaikoma žmonių aukomis ir parama. Galima pasidžiaugti, jog prie šios idėjos prisideda ir žemės sklypo savininkai, kurie nuomoja sklypą panaudos sąlygomis.
Nors pokalbis vyko prieš metus, aš lyg šiandien girdžiu emocingą Airos pasakojimą apie kates. Jaudinanti kalba atskleidė Airos profesionalumą ir begalinę meilę katėms. Deja, taip jau išėjo, jog po to apsilankymo vienas darbas keitė kitą, ir aš, mano gėdai, primiršau šį apsilankymą.
Artėjant Šv. Kalėdoms vis dažniau pamąstydavau, kokie 2024 m. įvykiai, kurių buvo tikrai daug, buvo šilčiausi. Perklausytas garso įrašas iš kačių prieglaudos lyg laiko mašina vėl mane perkėlė į 2024 m. pradžią ir neliko jokių abejonių, jog mano 2024 metų „Gerumo“ nominacija atitenka Airai ir jos VšĮ „Airos katinėliai“.
