ANTANINA BAKŠYTĖ
1924-2018
Likimas man gyvenimo duris jau užrakino.
O buvo dirbta, juoktasi, mylėta ir kentėta…
Sudie, mielieji, amžinai sudie….
Kas buvo gera – tas širdin sudėta.
Antanina Bakšytė savo gyvenimo kelelį pradėjo minti toli nuo Lietuvos. Gimė ji JAV, Buchner miestelyje, angliakasio šeimoje. Kai mergaitei buvo 4 metukai, tėvai grįžo į Lietuvą, įkūrė ūkį Pakumprio kaime. Antanina mokėsi Girininkų, Pakuonio mokyklose, baigė Prienų ,,Žiburio“ gimnaziją. Įstojo mokytis į Vilniaus universitetą, bet mirus tėvui teko eiti dirbti, mokytis neakivaizdiniu būdu. Vienintelė darbovietė, kurioje patyrė visus pokario vargus, įtarinėjimus, jaunystės džiaugsmus, mokinių ir kolegų pagarbą bei meilę, – Pakuonio progimnazija, septynmetė, vėliau vidurinė mokykla. Buvę mokiniai prisimena reiklią matematikos mokytoją, rūpestingą bendrabučio gyventojų auklėtoją, guvią bibliotekos vedėją, skardžiabalsę dainininkę. Sukauptas 55 metų darbo stažas. Antanina, kurią draugai vadino Tese, o kiti – tik Mokytoja, buvo žmogus, visą savo širdį atiduodantis vaikams. Rūpinosi jų elgesiu, kasdienybe ir ateitimi. Nors atrodė labai griežta, ūmi, bet pas ją guostis eidavo visi skriaudžiami, pasipasakoti kuo nors besidžiaugiantys mokinukai, ateidavo pabendrauti tėvai, dažnai patarimų klausdavo mokytojai. Antanina visa širdimi mylėjo Lietuvą. Daug kas pašiurpo, kai 1979 metais scenoje dainą ,,Palinko liepa šalia kelio“ mokiniai skyrė savo auklėtojai, nes ji ją ir išmokė. Skundikų nebuvo. Daug ko išmokė, visaip glaudė Antanina ir savo seserų, brolio dukras. Todėl ir senatvėje visą laiką jautė didžiulę jų meilę, patyrė rūpestį, nuoširdžią globą.
Mes liūdime dėl Antaninos Bakšytės mirties. Visi ilgai prisiminsime pareigingą, stropią mokytoją, taurios širdies kolegę. Jos darbai liks mokinių, artimųjų ir visų Pakuonio krašto žmonių atmintyje.
Pakuonio pagrindinės mokyklos bendruomenė
