Kredito unija „Prienų taupa“ pradėjo skaičiuoti 19 veiklos metus. Didžiuojamės, kad buvome vieni iš pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje. Gera proga pakalbėti apie unijų judėjimą. Taigi pradžiai įdomios statistikos.
Pirmosios kredito unijos pasaulyje buvo įsteigtos 1847 m. Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 m. Pabiržėje Biržų rajone. Pati pirmoji JAV įsteigta kredito unija – Šv. Marijos Bankas – sėkmingai gyvuoja nuo 1908 metų iki šių dienų. Lietuviškos kredito unijos veikia JAV, Kanadoje, Australijoje, o mūsų emigrantų pamėgtoje Airijoje net 75 proc. gyventojų yra kredito unijų nariai. Šiuo metu pasaulyje veikia apie 57000 kredito unijų 105 valstybėse, jų paslaugomis naudojasi apie 217 milijonų gyventojų, o jų turtas sudaro 1,7 trilijono eurų. Unijos išdavę 1,4 trln. eur. paskolų, jose laikoma 1,4 trln. Eur indėlių. Lietuvoje veikia 71 kredito unija ir jų turtą sudaro apie 642 mln. eurų, o narių skaičius perkopė 160 000. Lietuvoje unijų paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, smulkios ir vidutinės verslo įmonės, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės.
Kodėl pasauliui reikėjo sugalvoti kredito unijas, nors veikė bankai, pinigus skolino įvairūs lupikautojai? Atsakymas paprastas – skolintis tapo brangu, o mažiau turtingiems ir smulkiems amatininkams beveik neįmanoma. Todėl buvo pradėti kurti finansiniai kooperatyvai – žmonės nešė laisvus pinigus, kurie buvo perskolinami tiems, kam jų labiausiai reikėjo. Kooperatyvai veikė regioniniu arba profesiniu pagrindu, pasitikėjimo principu. Pelnas nebuvo veiklos variklis – svarbiausia buvo teikti prieinamas finansines paslaugas kuo platesniam bendruomenės narių skaičiui. Nors praėjo beveik 150 metų, unijų veiklos principai nepraranda aktualumo – kredito unijų judėjimas stiprėja ir auga visame pasaulyje.
Esminis kredito unijos ir bankų bei kitų finansinių bendrovių skirtumas – kapitalo prigimtis. Kitose finansinėse institucijose savininkai yra vienas arba keli akcininkai. Natūralu, kad už savo investuotus pinigus jie nori gauti kuo didesnę grąžą, todėl siekiamas kuo didesnis pelningumas, dažnai ir klientų sąskaita. Kredito unija neturi vieno ar kelių savininkų, kuriems reikia uždirbti pelną. Jos savininkai yra visi nariai – jų sunešti pajai sudaro kapitalą o visas uždirbtas pelnas naudojamas ne dividendams mokėti, bet stiprinti kapitalą. Unijos veikia regioniniu pagrindu, todėl vietos žmonių ir įmonių pinigai dirba vietinėje bendruomenėje, nešdami naudą rajono žmonėms.
Kredito unijos atsiradimą Prienuose paskatino tokios pačios priežastys, kaip 1847 m. Vokietijoje (o sakoma, kad pasaulis keičiasi greitai…). Bankai nenoriai pradėjo kredituoti ūkininkus ir smulkiuosius verslininkus – palūkanos buvo aukštos, reikėjo neproporcingai didelės vertės užstatų, atsirado visokių papildomų sąlygų. Rajono ūkininkai ir aktyvūs bendruomenės nariai nusprendė įsteigti finansinį kooperatyvą – kredito uniją. Pradžia buvo nelengva, reikėjo, kad žmonės patikėtų, kad kokybiškas finansines paslaugas gali gauti ne tik banke. Sunkumai sėkmingai buvo įveikti, laikui bėgant atėjo pasitikėjimas. Narių (savininkų) skaičius jau perkopė 3500, unijos aktyvai išaugo iki 7 mln. eurų .
Pabaigai norėčiau paneigti kelis mitus apie kredito unijas. Bendraujant su rajono gyventojais dažnai tenka išgirsti: nežinia, kas tos unijos, jos aptarnauja tik ūkininkus, ten gali dingti pinigai, visose unijose dirba vagys ir dar visokių nebūtų dalykų.
Viskas yra netiesa. Kredito unija yra tikras lietuviškas (o dar tiksliau, Prienų rajono) „bankelis“ . Kviečiame visus gyventojus ir juridinius asmenis tapti mūsų nariais ir naudotis visomis bankinėmis paslaugomis: dėti indėlius, imti paskolas, atsidaryti einamąsias sąskaitas, naudotis debetinėmis ir kreditinėmis kortelėmis, internetine bankininkyste, atlikti operacijas grynaisiais pinigais, mokėti mokesčius. Dirbame ir sprendimus priimame labai greitai – nereikia derinti su jokia „aukščiau stovinčia“ organizacija. Pinigai, kaip ir bankuose, iki 100 000 Eur yra apdrausti Indėlių draudimo fonde. Mūsų veiklą kiekvieną dieną kontroliuoja Lietuvos bankas, vykdome visus reikalaujamus normatyvus, vadovaujamės atsakingo skolinimo politika. Kviečiame visus – jeigu abejojate, vistiek užeikite, pavaišinsime arbata arba kava, atsakysime į visus klausimus. Kuo unija turi daugiau narių (savininkų), tuo ji stipresnė, tuo daugiau kokybiškesnių ir pigesnių paslaugų gali suteikti.
