„Sapnų lėlytės“ laukia Užuguostyje

Dar savyje nešiodama kūdikį, dar nematydama jo veidelio, tik įsivaizduodama jo bruožus ir būdo savybes, mama visokeriopai saugoja savo vaikelį nuo pavojų: vengia sunkių darbų, saugosi aukštai kelti rankas, žiūrėti į baisumus… Gimus mažyliui, pirmieji jo gyvenimo metai irgi kupini mamos rūpesčio ir apsaugos. Ypač svarbus kūdikio įvedimas į bendruomenę, kai gimdyvės ir vaikelio lankyti ateina giminės, kaimynai, draugai. Ir dabar dar sakoma, jog naujagimį labai reikia saugoti nuo blogos akies nužiūrėjimo, todėl ir nešamos lankančiųjų dovanos, tarsi kompensacija už į švarų pasaulėlį įsiveržusią kasdienybės tamsą.
Sapnų lėlytės, pasiūtos rūpestingų mamų ir skirtos saugoti mažylio miegą, o  taip pat ir nuo blogos akies, kadaise puošdavo mūsų protėvių lopšelius. Socialinė pedagogė Rasa Pavilionienė iš Šiaulių savo siūtų ir megztų lėlyčių „odisėją“ taip pat pradėjo nuo tos pirmosios, mažyliui skirtos gražuolės, budėjusios prie jo lovelės. Žinoma, būta ir iki tol gražių siuvinių ir mezginių, tačiau šie, atkeliavę į Užuguosčio kaimo biblioteką iš Senųjų Trakų, yra ypatingi. Pristatydama spalvingų, mielų ir minkštų lėlyčių parodą, autorė rašo, jog kuria jas savo draugams, pažįstamiems, svarbiems ar tiesiog įdomiems žmonėms. Kiekviena lėlytė turi savo charakterį, atsispindintį veidelyje, savo vardą ir paskirtį. Daugelis jų, žavinčių parodos lankytojų akis, atklydo iš tolimosios lietuvių praeities, iš laumių, kaukų, dievų ir deivių laikų, kai kiekvienas namų kampelis būdavo apgyventas paslaptingų mistinių būtybių, jos siausdavo miškuose, laukuose, pievose ir ežeruose, o žmonėms tai buvo įprasta ir labai reikalinga…
Lėlyčių paroda skirta priversti lankytojus nusišypsoti, pajusti malonią vaikystės prisiminimų bangelę, pasisemti sau reikalingų idėjų, pasakoja Užuguosčio bibliotekos darbuotoja Rasa Žvirblienė. Kiekvienas, atėjęs į šį šiluma ir meile alsuojantį pasaulėlį, gali parašyti savo atsiliepimus ar linkėjimus knygelėje, pasigėrėti auksarankės moters išmone ir gabumais. Paroda dar pabus Užuguostyje iki sausio vidurio, o paskui iškeliaus į Vievį, pradžiuginti kito kašto žmonių, o ypač mamų ir jų mažylių.