Alvydas VAICEKAUSKAS – Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Seimo narius Prienų ir Birštono vienmandatėje apygardoje. LSDP numeris – 8. A. Vaicekausko pavardė partijos rinkimų sąraše – 67.
– Esate žemės ūkio specialistas, baigęs aukštąjį mokslą, sukūrėte ūkininko ūkį, sėkmingai ūkininkaujate. Rajono žmonės jus gerai pažįsta – ne pirmą kadenciją išrinko į Prienų rajono savivaldybės Tarybą. Taigi esate ne iš tų, kuriems rūpi ne tik sava sodyba, savi rūpesčiai, darbas savo ūkyje… O ar aktyvi politinė veikla jums pačiam reikalinga labiau kaip saviraiškos forma, noras gilintis į valstybės ir jos piliečių gyvenimo problemas, ar turite ir kitokių tikslų, paskatinusių tapti kandidatu rinkimuose į LR Seimo narius?
– Kas mane pažįsta, gali patvirtinti, kad kiekvieną darbą aš stengiuosi padaryti gerai, su didele atsakomybe ir sąžiningai. Per penkiolika ūkininkavimo metų sukūriau gana gerą ūkį, iš kurio gaunamos pajamos man leidžia saugiai jaustis. Bet aitvarai man turtų nesukrovė – viską padariau sunkiu, dažnai alinančiu darbu. Mano darbo diena darbymečio metu trunka 17-18 val. Dar jaunystėje išmokau branginti savo laiką, susiplanuoti darbus. Na, o vien tik darbo ūkyje man nepakanka. Jaunystėje dirbdamas agronomu, o vėliau ir kitą vadovaujantį darbą, aš pamėgau bendrauti su žmonėmis. Man patinka diskutuoti, įrodinėti, gebu tolerantiškai išklausyti ir kitų nuomonę. Gyvenimo kelyje teko sutikti daug šviesių, išmintingų, protingų ir kartu paprastų žmonių. Teko bendrauti tiek su eiliniais darbininkais, tiek su šalies prezidentais, ministrais, bažnyčios hierarchais, užsienio šalių merais, diplomatais. Tai nepakartojamos akimirkos, kurios mane skatina išlikti politikoje.
Sekdamas šalyje vykstančius politinius procesus aš dažnai stebiuosi politikų elgesiu: nesąžiningumu, neatsakingumu, savanaudiškumu, o kartais ir gobšumu. Todėl manau, kad politikoje turi dalyvauti daugiau sąžiningų, sukaupusių didelę bendravimo ir vadybinio darbo patirtį žmonių.
– Dirbote Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, buvote išrinktas meru. Ką davė ši patirtis? Kokiais nuveiktais darbais džiaugiatės, ko nepavyko padaryti, kas labiausiai nuvylė?
– Džiaugiuosi, kad dirbant administracijos direktoriumi pavyko atstatyti savivaldybėje finansinį stabilumą, sumažinti skolas. Darbuotojai pradėjo laiku gauti atlyginimus, sumažėjo įstaigų skolos, pagerėjo švietimo, kultūros, sveikatos įstaigų finansavimas. Dirbdamas administracijos direktoriumi gerai susipažinau su savivaldybės darbu, funkcijomis, įstatymais ir darbuotojais, todėl, kai 2007 m. buvau išrinktas meru, galėjau pilna jėga dirbti šį atsakingą darbą. 2007-2011 m. savivaldybę pasiekė rekordinės investicijų sumos. Panaudodami savivaldybės, valstybės, Europos Sąjungos lėšas, įgyvendinome ne vieną svarbų projektą: renovuotos Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, Pakuonio ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos, modernizuotos lopšelio-darželio „Pasaka“ patalpos, gauta parama Prienų viešosios bibliotekos renovacijai. Kadencijos metu Prienuose iškilo unikali sporto arena, neįgaliesiems atvertos socialinių paslaugų centro durys, renovuotos 6 kaimų bibliotekos, pradėta Prienų kultūros centro, krašto muziejaus, Stakliškių kultūros centro, Šilavoto ir Naujosios Ūtos daugiafunkcinių centrų renovacijos, pasirašytos sutartys dėl Balbieriškio parko seklyčios, Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos ir parko darbų pradžios. Per minėtą laikotarpį buvo renovuojamos pagrindinės Prienų miesto gatvės, tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiami vandens valymo įrengimai kaimiškose seniūnijose.
Dirbdamas vadovaujantį darbą visada reikalauju iš savęs ir pavaldinių didelės atsakomybės ne tik prieš valstybę, bet ir prieš kiekvieną žmogų. Suprantu, kad kiekvieną darbą reikia atlikti gerai ir iki galo, ir to siekiu.
Na, o nuvylė netobula savivaldos sistema: nesibaigiančios intrigos dėl kėdžių, neleidžiančios surinkti darbingos, kompetentingos komandos ir pilnai realizuoti save šiame darbe. Labai nuvylė Seimo ir Vyriausybės požiūris į savivaldą: nuolatinis lėšų mažinimas, nenoras išgirsti apie susidariusias problemas, tiesioginių merų rinkimų nebuvimas, ribotos galimybės pakeisti blogai dirbančius tarnautojus.
– Kokios LSDP rinkimų programos nuostatos jums atrodo svarbiausios? Kuo jos skiriasi nuo kitų partijų? Į ką labiausiai stengtumėtės atkreipti dėmesį būdamas Seimo nariu?
– Aš džiaugiuosi, kad mūsų partija sugrįžta prie socialdemokratinių vertybių. Man būtų smagu dirbti su tokia komanda, kurios atsvaros taškas – žmogus. Politikoje turi būti tik vienas visų darbų matas – žmogus ir jo gerovė. Negalima, dirbant politikoje ar valstybės tarnyboje, nė minutei pamiršti, kad kiekvienas sprendimas, nutarimas, įstatymų pakeitimas turi būti naudingas visų pirma žmogui. Ne ekonomikai, ne biudžetui, o – žmogui! Jei visus savo darbus dirbsime galvodami apie paprastą žmogų, – gyvenimas Lietuvoje pagerės.
– Per ketverius metus šios kadencijos Seimas sulaukė daug kritikos. Valdančiosios koalicijos priimtus sprendimus dažnai nepalankiai vertino ir žiniasklaida, ir politikos apžvalgininkai, ir rinkėjai. Kokias, jūsų manymu, didžiausias klaidas, kurias reikėtų taisyti, padarė įstatymų leidėjai?
– Pirmiausia, mane stebina dalies parlamentarų požiūris į darbą. Nenormalu, kai priimant įstatymus posėdyje dalyvauja vos trečdalis Seimo narių. Labai nuvylė naujai išrinkti Seimo nariai. Jie, užuot nuoširdžiai dirbę įstatymų leidyboje, ir toliau puikavosi televizijos projektuose, reklamavosi madų ir gyvenimo būdo žurnaluose.
Per naktinę 2008 m. mokesčių reformą panaikinus mokestines lengvatas buvo sukelta šalies ekonomikos griūtis. Valdantieji panaikino mokesčių lengvatas spaudai, viešbučiams, šviežiai mėsai ir daržovėms, neprotingai padidino akcizus kurui. Valstybės biudžetas negavo daug pajamų, nes gyventojai ir įmonės kurą, statybines medžiagas ir maisto produktus pradėjo pirkti kaimyninėse šalyse.
Pensijų mažinimas, nevykusi švietimo reforma, daugiabučių namų renovacija ir suformuotos komandos nekompetencija – tai tik dalis dabartinės valdžios veiklos klaidų. Galiu pateikti pavyzdį, kaip tai palietė mus, prieniečius. Dar 2009 m. katilinių rekonstrukcijai buvo paskirti 75 mln. Lt Europos Sąjungos paramos. Ūkio ministerija iki šiol nesugebėjo jų paskirstyti. Ekspertų paskaičiavimais, biokuro katilinė Prienuose šilumą atpigintų apie 20 proc. – tai reiškia, kad šalčiausiais mėnesiais brangiausiai mokančių butų šeimininkai sutaupytų iki 200 Lt.
– Rinkėjams visada įdomu kuo daugiau sužinoti apie kandidatus. Papasakokite apie save. Iš kur esate kilęs, kokias vertybes įgijote šeimoje, tėviškėje – ten, kur jūsų šaknys?
– Gimiau 1957 m. birželio 13 d. Alytaus raj. Kedonių kaime, esu dzūkas. Šeimoje užaugome keturi vaikai. Esu vyriausias. Mokslus pradėjau Kedonių aštuonmetėje mokykloje, o Alytuje įgijau vidurinį išsilavinimą. Jau nuo aštuntos klasės žinojau, kad noriu tapti agronomu. Mane traukė gamta, man buvo artimas kaimo gyvenimas. Moku dirbti visus ūkiškus darbus. Baigęs vidurinę, įstojau į Lietuvos Žemės ūkio akademiją (dabar A. Stulginskio žemės ūkio universitetas). Įgijau mokslinio agronomo specialybę. Baigęs Žemės ūkio akademiją, pradėjau dirbti Prienų r. Daukšiagirio sodininkystės tarybiniame ūkyje (Pakuonio sen.)
Esu vedęs. Žmona – Audronė. Jau atšventėme 30-ties bendro gyvenimo metų sukaktį. Užauginome du vaikus. Dukra Simona baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitete viešojo administravimo studijas. Dirba UAB BMWEGO administratore. Sūnus Audvydas baigė J. Žemaičio Karo akademiją ir turi kapitono laipsnį. Kartu su žmona Neringa augina dukrą Ievutę, kuri yra mūsų džiaugsmas. Taigi mūsų vaikai jau savarankiški. Žmona Audronė dirba Pakuonio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir rusų k. mokytoja. Daug laiko, darbo ir jėgų atiduoda švietimui, domisi įvairiomis naujovėmis, nuolat siekia tobulėti. 2006 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė magistrantūros studijas, įgijo edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Ji – mokyklų vidaus audito konsultantė, dalyvauja projektuose, veda seminarus. Yra mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos vertintoja (auditorė), vyksta vertinti kitų respublikos bendrojo lavinimo mokyklų darbą. Todėl švietimo klausimais turiu su kuo diskutuoti.
Džiaugiamės galėdami rūpintis mano mama. Ją vienintelę iš tėvų ir turime. Džiaugiuosi savo šeima, kuri mane supranta, palaiko, padeda, nes įsisukęs daugybės darbų ir politikos verpetuose, jiems skiriu ne tiek dėmesio, kiek norėčiau.
– Jūsų požiūris į šeimą. Kaip manote, ar valstybės ekonominė ir socialinė politika, remiant ir stiprinant šeimą kaip sveikos visuomenės pagrindą, yra teisinga?
– Manau, kad pastarojo laikotarpio taupymo politika skaudžiai palietė jaunas šeimas. Reikėtų didinti paskatas kurti šeimas ir auginti vaikus. Šeima ir vaikai visada turi būti mūsų valstybės prioritetas. Reikia padėti joms, kad jos galėtų gyventi oriai. Tęsdami darbus, turėtume didinti valstybės pagalbą šeimoms su vaikais. Daugiau dėmesio valstybė turėtų skirti dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms: ikimokyklinių įstaigų steigimas, įstatymų nuostatos, leidžiančios lengviau pasirinkti lankstesnį darbo laiką, atostogas, mokesčių lengvatos, o mamoms užauginusioms tris ir daugiau vaikų – pensinio amžiaus sutrumpinimas. Daug šeimoms padėtų ir didesnės galimybės kurti smulkų ir vidutinį verslą. Norėčiau asmeniškai paraginti jaunus žmones imtis iniciatyvos kurti verslą. Tiek iš žemės ūkyje ūkius kuriančių, tiek prekybos ir paslaugų sektoriuje dirbančių jaunų žmonių patirties žinau, kad tie, kurie ryžtingai imasi verslo, daug ir kantriai dirba – pasiekia gerų rezultatų.
– Kaip leidžiate laisvalaikį, kokių turite pomėgių? Ar visą laiką „suryja“ vien ūkio darbai ir visuomeninio gyvenimo rūpesčiai?
– Laisvalaikiu mėgstu būti gamtoje, keliauti, fotografuoti. Daug laiko skiriu partinei veiklai, siekiu, kad daugiau žmonių įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą. Mums kiekvienam turi rūpėti ne tik savo kiemas. Turime savo veikla daryti įtaką mūsų gyvenimui. Dalyvaudami politikoje, bendruomenių veikloje turime geriau pažinti vienas kitą, deleguoti į renkamus postus aktyvius, gerai pažįstamus, išsilavinusius, o svarbiausia – sąžiningus ir padorius žmones.
– Ką labiausiai vertinate žmonėse?
– Pastovumą, sąžiningumą, žodžio laikymąsi. Nemėgstu bėgiojančių po partijas, nuolat keičiančių savo principus. Vertinu darbuotojų atsakomybę, pareigingumą, norą tobulėti. Norėtųsi, kad žmonės neveidmainiautų, sakytų nepagražintą tiesą, tada gal visiems būtų lengviau ir paprasčiau gyventi.
– Kokie svarbiausi jūsų paties gyvenimo principai ir nuostatos, kurių neišsižadėtumėte?
– Niekada negalėčiau išsižadėti savo šalies, šeimos, draugų, savo vertybių. Aš dėl visų blogybių nelinkęs kaltinti kitų, nesu kerštingas. Vadovaujuosi principu – daug ką gyvenime galima padaryti nelaukiant kitų malonės. Reikia tik daug, kantriai ir sąžiningai dirbti.
– Ruduo. Laikas, kai ūkininkai baigia nuimti derlių ir skaičiuoja pelną ar nuostolius. Kokie jums buvo šie ūkiniai metai? Ar problemos, kurias kelia visuomeninės žemdirbių organizacijos, nesvetimos ir jūsų ūkiui?
– Taip, šiandien galiu pasakyti, kad šie metai buvo sėkmingi. Nuėmiau rekordinį derlių, dabar palankios supirkimo kainos, švelnus ruduo. Nerimauju, kad ES nori mūsų žemdirbiams patvirtinti mažas tiesiogines išmokas, kad nevaržomai savivaliaus produkcijos supirkėjai. Man skaudu, kad Lietuvoje labai susilpnėjo pagrindinė žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Gaivindami gyvulininkystę, galėtume sukurti daug darbo vietų, daugiau perdirbtume augalininkystės produkcijos. Visa tai – mūsų dabartinės valdžios nevykusios politikos pasekmės.
Kalbino Ona Girėnaitė
Politinė reklama “Krašto Vitrina” Nr. 77 (844). Bus apmokėta iš A. Vaicekausko rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 5432
