Vilija Čiapaitė
Šių metų lapkričio 11 d. Jurgai Ivanauskaitei – prozininkei, dramaturgei, dailininkei – būtų sukakę 50 metų. Jos išėjimas Lietuvos kultūrai tapo skaudžia netektimi. Jos drąsa ieškoti tikėjimo, meilės, Dievo buvo tarsi neatsiejama gyvenimo dalis. Jos mokėjimas klausytis savo širdies balso daug kam buvo naujiena. Kaip žinia, rašytojų gildija, turėdama savo nerašytas taisykles, gana skeptiškai žiūrėjo į jos kūrybą ir jai teko daug kur atsiremti į savo tikėjimą, kuris padėjo ir teikė savito užsispyrimo. Jurga visą laiką dirbo ir rašė ieškodama, o jos ieškojimai buvo giluminiai. Ji stengėsi nueiti kuo toliau, išbandyti tai, kas ją domino, kas jai buvo nauja. Jos išvyka į Indiją, išsamus pažinimas savęs daug kam taip ir liko nesuprasti, tačiau ji niekam nesiaiškino, o savo minčių neslėpė. Tai ir lėmė daugelio faktorių nuoseklumą, kurie jauną moterį darė įvairiapusiška.
Daug gražių žodžių apie Jurgą Ivanauskaitę pasakė poetė Dovilė Zelčiūtė, kurios dėka buvo išleista knyga, o joje sutalpinta per 70 žmonių atsiminimų apie Jurgos gyvenimą.
Rašytojas Petras Venclovas papasakojo apie pažintį su pradedančia kūrėja ir įdomia asmenybe bei pastangas pirmuosius jos kūrinius išspausdinti „Nemuno“ žurnale. Tačiau tuometinis laikotarpis nebuvo palankus nei pradedančiai rašytojai, nei pačiam Petrui Venclovai. Daugeliui nepatiko mistifikuota Jurgos Ivanauskaitės kūryba, tačiau vis tik po ilgoko laiko tarpo jos kūryba pateko į šio žurnalo puslapius. Pasak rašytojo, Jurga norėjo būti matoma, ir laikui bėgant tikrai tapo matoma ir išgirsta.
Į klausimą „Ar Jurga gali mirti?“ muziejininkas Edmundas Kazlauskas atsakė, kad ji gyva savo darbais. Deja, jam neteko bendrauti su Jurga, tačiau teko prisiliesti prie jos daiktų, kurie leido suvokti, kokia tai buvo asmenybė. Kiekvienas daiktas, kuris buvo neatsiejama Ivanauskaitės gyvenimo dalis, pasakojo apie žmogų, palikusį istorijoje pėdsaką.
Jurga Ivanauskaitė pirmoji išspausdino mirštančio žmogaus dienoraštį. Jos braižas buvo visiškai kitoks, tačiau priimtinas kiekvienam skaitytojui. Ir štai – dokumentinis filmas „Šokis dykumoje“, sukurtas apie Anapilin išėjusią jauną ir ambicingą rašytoją Jurgą Ivanauskaitę. Ji pirmoji bandė viešai papasakoti apie moters pasaulį, ir visa tai žiūrovai pamatė filme „Nuodėmės užkalbėjimas“, pastatytame pagal jos romaną.
Apie šią rašytoją, dailininkę, dramaturgę galima kalbėti be paliovos. O jos atminimas liks, ir jos palikta kūryba laikui bėgant atskleis dar daug šios žavios asmenybės minčių.
