Į atnaujintąjį Jiezno kultūros ir laisvalaikio centrą birželio 13-ąją iš viso rajono buvo pakviesti pasakoriai į konkursą „Žodzis žodzį veja“, kurio nugalėtojas turės vykti į respublikines varžytuves Druskininkuose.
Gaila, tačiau žodžio meistrų mūsų rajone nedaug, o gal kas nors nesiryžo, pabijojo tolimo kelio.
Vis dėlto komisijai – Prienų rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjui Rimantui Šiugždiniui, Prienų KLC meno vadovei Dalei Zagurskienei bei Jiezno gimnazijos mokytojai Romai Kandrotienei – pasiklausyti buvo ko. Paporinti įdomius nuotykius ryžosi keturi pasakoriai iš Jiezno seniūnijos ir po vieną viešnią iš Stakliškių ir Naujosios Ūtos.
„Ledus pralaužė“ ir publiką „apšildė“ jaunieji Jiezno gimnazistai, paruošti mokytojos Nijolės Kuliešienės. Jie pažėrė išties daug svarių ir įdomių argumentų, kodėl nacionaliniu Lietuvos paukščiu turėtų būti ne gandras, o žvirblis – mylimas ir kaime ir mieste, apdainuotas, patarlėse ir priežodžiuose išlinksniuotas. Jei jaunimas visus savo įrodymus raštu išdėstys ir nusiųs reikiamon ministerijon, ką žinai, gal ir naujas įstatymas netrukus pasirodys.
Kaip Stakliškių dvaro ponas laimingo žmogaus ieškojo, papasakojo šios seniūnijos gyventoja, ilgametė kultūros ir laisvalaikio centro darbuotoja Vida Beliukevičienė. Ir šauniai pasakojo, ir veido išraiška „turavojo“, kad visi gerai suprastų, jog laimė ne marškiniuose pasislėpusi tūno, o giliai širdyje. Kita viešnia, Gerutė Davidavičienė iš Naujosios Ūtos, aiškia ir švelnia suvalkietiška tarme papasakojo apie šiuolaikinį dubenį, „bliūdą“, senelių gautą iš miesto gyventojų dovanų. Šio pasakojimo autorė Irena Makauskienė, tikriausiai iš gyvenimo paėmė nutikimą apie bandoms šutinti netinkamus indus.
Na, o sodria dzūkiška šnekta nustebino jieznietė Augenija Rimšienė, pristačiusi susirinkusiesiems savo CV auklės pareigoms gauti. Gudrus čigonas iš Virginijos Lukoševičienės mamos atsiminimų gražiai apmovė kleboną, o juoką iki ašarų sukėlė seniūno Algio Bartusevičiaus pasakojimas apie tai, kodėl per šventojo Roko atlaidus Jiezne nebėra molinės šiojo statulos. Pasirodo, anot A. Bartusevičiaus, šis tikras nutikimas atkeliavo iš pat 1797 metų, prosenelės perduotas iš kartos į kartą iki šių dienų. Nors per jaunas dalyvauti šiame konkurse, sakmę apie Dievo dalintus gyvenimo metus papasakojo Gytis, privertęs klausytojus gerokai pasukti galvas, kieno amžių jie gyvena – arklio ar šuns.
Vakaro šeimininkai svečius ne tik pasakojimais, bet ir gražiomis dainomis džiugino – saviveiklininkų ansamblis bei nuostabioji Ingridos Valentienės šeima nusipelnė karštų plojimų už įspūdingus pasirodymus. Kvapą gniaužiančios Irenos Sipavičienės eilės taip pat nepaliko abejingų, nes paklaidžioti mėlynumu nuskaidrintoje tyloje gali tikrai ne kasdien.
Kad ir kaip smagu ir įdomu buvo klausytis pasakojimų, dainų ir eilių, komisijai teko ir savo darbą padaryti – išrinkti pasakorių, kuris atstovautų rajoną Druskininkuose. Pasak R. Šiugždinio, malonumą reikia derinti su nauda, tad konkurso laurai atiteko A. Rimšienei, mat gauti auklę su tokiu rimtu CV gali prireikti ne vienam.
Konkurso nugalėtojai A. Rimšienei palinkėta sėkmės konkurse, tačiau daug svarbiau buvo šią veiklią ir talentų kupiną moterį pasveikinti jubiliejaus proga – gėles ir gražius žodžius jai nuoširdžiai skyrė ir jos buvę mokiniai, ir ansamblio nariai, ir mėgėjų teatro dalyviai. O dabar belieka laukti jos pasirodymo Dzūkijoje, kur gražiai dzūkuojančių konkurentų jieznietei bus daug.
