Žingsnis link rudens Žaldoko kiemelyje

Žolinė – tai žingsnis link rudens, kuomet vasaros darbai baigti ir jau primena save juos besivejantys rudens darbai.

Taigi pagrindiniai žemės ūkio darbai nudirbti, o šauniosios gaspadinės su gaspadoriais kviečia darbštuolius vasaros palydėtuvėms.

Jau trečiąjį kartą Birštono Vienkiemyje, Lankevičių sodyboje, rinkosi žmonės, kuriems malonu susieiti į bendrą būrį tam, kad švęstų Žolinę (Dzūkijoje dar vadinama Kopūstine) – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis dieną.

Javai jau nukirsti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys ir merginos šią dieną, pririnkę gražiausių laukų ir darželio gėlelių, vaistažolių, susiburia padėkoti Žemei už derlių ir grožį.

1174935_496403390444345_692764296_n

Į šventę susirinko gausus Birštono Vienkiemio gyventojų ir svečių būrys, atvyko ir Seimo narys Andrius Palionis. Ne kasdien tokiu geru oru galima Žemei atsidėkoti, nes, pasak senolių, kas neateis kartu švęsti Žolinės, bus neturtingas. Susirinkusius šmaikščios vedančiosios įtraukė į šventinį šurmulį, kurio metu juokino Žaldokas, besivartaliojantis senovinėje lovoje ir alų prižiūrintis, ne vieną padavimą apie senovinius prietarus paporinęs. Netoliese viena moterėlė jau šiųmetę vilną verpė, tolėliau iš stuomens ir liemens vyrukas apynasrius tvarkė, mat arkliukui teks žemelę aparti, tad pakinktai tvirti turi būti. Kita gi, mušalką tarp kojų suspaudusi, mušė sviestą. Jaunos ir velnių prišveitusios panos košė ką tik iš lankose besiganančių karvių primelžtą ir namolio parneštą pieną. Kai ūkio darbeliai buvo nudirbti, motušė dukras lininius rankšluosčius ir lovatieses su rinte ir kočėlu lyginti mokė. Po sunkių darbų muzikantams užgrojus ir „Vajaunui” pradėjus šokti, šios irgi bernus nugriebusios šokdinti pradėjo. Netoliese kitos panos, gėlių prisiraškiusios, varpų prisirinkusios, magiškus kilimus puošė ir susirinkusius pagalbon kvietė.

O tas gėrybių stalas buvo vaisiais, daržovėmis ir vaistažolėmis papuoštas, o tarp jų pūpsojo iš šiųmečių grūdų iškepta duonelė, netoliese medutis su sūriu kiurksojo. Bežiūrint į šias žemės gėrybes, tegalima pasakyti, kad darbštūs Birštono bendruomenės žmonės derliumi ne tik patys džiaugiasi, bet ir su kaimynais dalijasi. Visą laiką smagiai dainas Vienkiemio vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai traukė ir niekam liūdėti neleido, o mažieji taip įsismagino, jog savo krykštavimu ir šokiais ne vieno veide šypseną išspaudė.

Kaip ir dera, viskam būna pradžia, viskam būna ir pabaiga. Šventės pabaigoje bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys pagerbė tuos, kurie turi gražias sodybas – tai Targonskių, Deltuvų ir Lankevičių šeimos, kurios buvo apdovanotos padėkomis ir specialiais prizais.

Taigi svetingųjų Lankevičių sodyboje visiems vietos užteko, ir čia žmonės laukiami ne tik per šventinius susiėjimus, bet ir kasdien. Tai pati didžiausia Dievo dovana – sugebėti dalintis gerumu.

Vilija Čiapaitė

Taip pat skaitykite